Erasmus patirtis Italijoje (2/4)

Kadangi į ERASMUS‘ą atvyksta žmonės iš pačių įvairiausių Europos kampelių, buvo be galo smagu pažinti naujas kultūras, susirasti draugų ir leisti laisvalaikį su jais. O tam buvo daugybė progų. Bendros išvykos, vakarienės drauge, vakarėliai. Kadangi esu komunikabili bei draugiška, neilgai trukus susiradau bendraminčių, su kuriais ryšys išliko iki dabar. Ir tą ryšį aš be galo branginu. Gyvenime bendravimas labai svarbus, o jis tampa dar svarbesniu, kai esi toli nuo namų. Kai nėra šeimos, kai nėra draugų, kurie pažįsta tave visą tavo gyvenimą. Visa tai reikėjo sukurti iš naujo. Ir man pavyko. Būkit atviri viskam, nebijokit bendraut, nebijokit parodyti save! Tai ypač svarbu, nes bus visko. Bus akimirkų, kai kankins namų ilgesys, kai bus liūdna, kai nesiseks... Bus akimirkų, kai būsit patys laimingiausi, kai išgyvensit gražiausias gyvenimo akimirkas, kai patirsit daugybę nuotykių. Ir visada visada reikės su kažkuo tuo pasidalint. Visada reikės, kad kas nors tave išklausytų, patartų ar tiesiog pabūtų šalia. Draugai yra didžiausia vertybė. Ir nesvarbu kiek jų yra, svarbu, kad būtų bent vienas žmogus, kurį galėtum pavadinti savu. Būnant kitoje šalyje, apsuptam daugybės užsieniečių, plečiasi ir tavo paties akiratis. Atrandi daugybę naujų kultūrų, mokaisi naujų kalbų, randi bendraminčių, su kuriais diskusijos prie puodelio kavos kartais užsitęsia net po keletą valandų. Ir tai dalis ERASMUS‘o, nesvarbu, kur tu bebūtum.

Kas dar laukia? Kelionės! Ir jei tik galimybės leidžia, reikia keliauti visur. Nes tai, ką pamatysit, išliks visam gyvenimui. Nesvarbu, ar tos kelionės bus organizuojamos ESN, ar keliausit su draugais – keliaukit! Galbūt tai bus vienintelė proga aplankyti šią šalį, įvairius jos miestus ir miestelius, susipažinti su istoriniu paveldu ir išgyventi tai, ko dar nesi patyręs. Kelionės - kaip knyga. Jei nekeliauji, vadinasi skaitai tą patį knygos puslapį ir nejudi pirmyn. Aš turėjau nuostabią progą pakeliauti po Italiją, kuri savo grožiu pranoksta bet kokį matytą filmą ir tikrai lenkia vaizduotę, kad ir kokia laki ji bebūtų. Roma, Neapolis, Venecija, Florencija, Verona... Tai tik kelios vietos Italijoje, tačiau jų grožis neišpasakytas. Kokie jausmai užplūsta stovint Koliziejaus arenoje? Koks jausmas atsidūrus Vatikane? Koks Venecijos grožis! Tai prisiminimai, kurie išliks amžinai. Kai gali paliesti istoriją, kai tave tiesiog pritrenkia viso to dydybė! Taip, galbūt kai kam tai menkniekis, tačiau man tai buvo įspūdinga, užgniaužė kvapą ir praplėtė akiratį. Ir tokią didybę galima rasti net ir lankantis mažuose miesteliuose, ypač Italijos pietuose, kur vis dar laikomasi gilių tradicijų, kur šeima kiekvieną sekmadienį susėda pietauti kartu, kur vis dar pilna mažų siaurų gatvelių, kur žmonės yra šilti ir šypsosi. Vien todėl, kad išaušo nauja diena..

Mano penki mėnesiai Italijoje pralekė kaip kelios savaitės. Nė nepastebėjau, o viskas ėmė ir baigėsi. Baigėsi egzaminai, baigėsi ERASMUS skirtas laikotarpis. Pirmiausia tai suvokiau, kai vienas paskui kitą į savo šalis ėmė grįžti draugai. Iš tiesų buvo sunku, nes jau buvau pripratus prie tokio gyvenimo. Tam tikra prasme tapau itale. Šiek tiek pramokau kalbą, turėjau savo mėgstamą kavinę į kurią ilgoms diskusijoms rinkdavomės su draugais. Parduotuvėje šalia mano namų kasininkės jau žinojo, kad esu užsienietė ir visad pasisveikindavo angliškai. Pripratau prie itališko maisto (pica!!!!! Grįžus į Lietuvą taip ir nebeteko jos valgyt, nes niekas niekada neatstos tikros itališkos picos!), prie jų gyvenimo būdo. Kankino mintis – o kas bus, kai grįšiu namo??? Tačiau kelionės namo diena atėjo taip greitai...

Buvo sunku išvažiuoti ir viską palikti. Tačiau juk viskam ateina pabaiga J Taip, buvo visko! Tikrai buvo J Kaip ir visiems, buvo ir sunkių akimirkų, buvo šeimos ilgesys, buvo draugų ilgesys... Juodos duonos, vėdarų ir lietuviško alaus irgi pasiilgau :D Tačiau tas išsiskyrimas su Italija buvo vienas sunkiausių dalykų mano gyvenime. Foggia tapo mano namais. Vieta, kur jaučiausi saugi ir laiminga. Kur nutiko tiek gero! Kur kiekvienas kampelis jau turėjo savų asocijacijų, kur sutikau nuostabius žmonės. Buvau dėkinga ERASMUS‘ui už viską, už kiekvieną ten praleistą dieną, kuri buvo kupina nuotykių bei įspūdžių. Tie penki mėnesiai atskleidė man, kokia aš esu. Parodė, kad puikiausiai sugebu savimi pasirūpinti, kad nebijau būti viena, kad visada visur susirasiu draugų, kad moku prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kad jau užaugau. Prisipažinsiu, vykau namo su ašarom akyse. Nes tie penki mėnesiai Foggioj buvo geriausi mano gyvenime.