Erasmus Graikijoje, Serres mieste

     Esu Laura, tarptautinių ryšių vadybos 4 kurso studentė. Po labai ilgų kalbinimų ir  mąstymų, trečio kurso antrąjį pusmetį su drauge išvažiavau pagal Erasmus programą į Graikiją, Serres miestą.

Jei staigiai šoktume į šią dieną, kai jau grįžau ir viskas pasibaigė, visais 2000 procentų galiu sakyti, kad tai buvo nerealiai praleistas laikas, gauta nauja patirtis, žinios, sutikti smagūs žmonės. O dabar pabandysiu grįžti į pačią pradžią ir papasakoti savo istoriją bei įspūdžius apie Erasmus.

    Išvykau vasario pabaigoje, kai Lietuvą dar smarkiai spaudė šaltukas, o sniegas neleido lengvai vaikščioti miesto gatvėmis. Kelionė truko visą dieną, nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Kai jau buvau Serres’e, iškart supratau, kad pamiršau tokį žodį kaip sniegas. Pats miestukas nebuvo labai didelis, tačiau surasti viską, ko reikia, mieste šiek tiek laiko prireikė, nes namai, gatvės labai panašūs ir pasiklysti nėra sunku. Centre bei palei netoliese esantį upelį driekėsi daug kavinių, kur smagiai ir šiltai buvo galima leisti vakarus, aikštėje stovėjo fontanas, apie kurį visuomet būriuodavos daug žmonių. Šiek tiek didesniu atstumu nuo miesto aplankėm taip pat labai gražias vietas, Kerkini ežerą, kuriame plaukiojom laiveliu, urvus, kuriuose buvo galima sutikti tamsybių gyvūnų – šikšnosparnių, taip pat nuošalioje vietoje esantį gražų kanjoną. 

    Atvykus į autobusų stotį mus pasitiko su užsienio studentais dirbanti Sofija ir nuvežė į universiteto teritorijoje esantį bendrabutį. Kadangi buvo vėlyvas vakaras, tai apžiūrą padarėme kitą dieną. Aplinka buvo labai graži ir tvarkinga, universitetas matėsi pro balkoną, užtekdavo 1 minutės nulėkti į paskaitas, taip pat netoliese buvo kavinukė, kur visad galėdavai nusipirkti šaltos kavos ar bandelę.

    Bendrabutis buvo tikrai labai puikus. Gyvenom dviese kambaryje, turėjom savo vonios kambarį, kiekviena po lovą, stalą, spintelę bei spintą. Bendrose patalpose buvo minkšti baldai, šaldytuvas bei mikrobangų krosnelė. Ir visas šis gėris buvo nemokamai. Bendrabutyje patys gaminti maisto negalėjome, nes nebuvo reikalingos įrangos, tačiau turėjome nemokamą maitinimą tris kartus per dieną. Valgykla buvo mieste, apie 20 minučių kelio nuo universiteto.

    Tą pusmetį mokiausi 4 dalykus. Kas liečia paskaitas ir dėstytojus, bendrai kokybė prasta nebuvo, dėstomų dalykų medžiagos gavome pakankamai, gal net kai kur per daug. Dėstytojai draugiški ir įdomūs. Jei būdavo reikalinga pagalba, visad galėdavom klausti ir jie stengdavosi pagelbėti. Anglų kalbos įgūdžių labai aukšto lygio neturiu, bet užteko kiek turėjau, kad būtų galima atlikti paskirtas užduotis, diskutuoti ar laikyti egzaminus.

    Išvažiavus į tokią šiltą ir svetingą šalį būtų nuodėmė laisvu laiku nepakeliauti. Turėjom keletą kelionių iš kurių parsivežiau neišdildomų įspūdžių, kurie liks mano atmintyje. Žinoma, pabuvojom Atėnuose, šalia garsiojo akropolio ir šalia esančių statinių. Taip pat kartu su universiteto surinkta studentų grupe nukeliavom į nuostabaus grožio Mykonos salą, kur teliuškuoja žydras vanduo ir kepina kaitri saulutė. Dar vienas dalykas, kurio tikrai nepamiršiu tai maistas, o ypač dieviško skonio saldumynai: pyragaičiai, tortai, ledai... Net dabar seilė galėtų varvėti prisiminus juos. Taip pat graikiška šalta kava, gyros bei suvlaki arba pagal lietuvišką atitikmenį kebabas ir šašlykas.

    Manau, visko, kas buvo patirta, pamatyta papasakoti neįmanoma arba tai užimtų labai daug laiko. Nors mane labai ilgai įkalbinėjo išvažiuoti, dabar nė trupučio nesigailiu, kad sutikau patirtį šį nuotykį. Ačiū tiems žmonėms, kurie mane pastūmėjo žengti šitą žingsnį, nes Erasmus – tai galimybė sužinoti tai, ko nežinojai, pamatyti tai, ko nematei, patirti tai, ko nepatyrei, net paragauti to, ko dar nesi niekada ragavęs.

Laura