Erasmus studijos Seinäjoki politechnikos universitete, Suomijoje

Esu Dainius, Statybos technologijų ir valdymo 3 kurso studentas. Galvoti apie Erasmus studijas pradėjau dar po Naujųjų, tada prasidėjo aukštųjų mokyklų, į kurias galėčiau važiuoti, ieškojimas, modulių derinimas ir visi kiti formalumai. Visą laiką norėjau važiuoti į Skandinavijos pusę, nes vilioja ten gyvenančių žmonių gyvenimo būdas. Labiausiai norėjosi į Švediją, tačiau nepavykus pasirinkau Suomiją. Ir šią akimirką visiškai to nesigailiu.

Taigi, išvažiavau į Suomiją, Alytaus dydžio miestą Seinäjoki. Pirmas įspūdis apie šalį buvo puikus. Iki savo studijų vietos iš Lietuvos atvykau automobiliu, todėl pro langą važiuojant teko matyti gražios, puikiai išsivysčiusios šalies vaizdus. Miestas, kuriame gyvenau, buvo nedidelis, tačiau gyvenimo kokybe nenusileidžiantis mūsų sostinei. Jame buvo baseinas, sporto salės, slidinėjimo trasa, dviračių takai ir daug kitokios veiklos, kuria galima užsiimti laisvu laiku. Beje, visur buvo taikomos nuolaidos studentams, o čiuožinėjimas pačiūžomis atviroje lauko aikštėje buvo nemokamas. Taigi liūdėti neteko.

Universitetas vos atvažiavus paliko gerą įspūdį, prie durų sutikome Erasmus koordinatorių, kuris pasveikino atvykus, susipažino su manimi bei mano tėvais. Visi pastatai atrodė apynaujai, aplinka sutvarkyta. Studentai bei dėstytojai į universitetą atvažiuoja dviračiais, visi atrodo laimingi.

Mokymosi lygis labai priklauso nuo to, ką studijuoji. Aš nuo rugsėjo iki gruodžio turėjau 10 modulių, tačiau laisvo laiko turėjau daug. Suomių mokslo metai dalinami į 4 semestrus, taigi man teko mokytis du. Per juos teko mokytis skirtingus dalykus, keli tęsėsi abu laikotarpius. Dėstytojai labai geranoriški, bendrauja draugiškai, jei kas neaišku, paaiškina, padeda, problemų nekyla. Kiti studentai, kurie mokėsi tarptautinį verslą, turėjo daug daugiau mokslų, daug savarankiško darbo, buvo populiarūs grupėmis atliekami darbai. Nustebino tai, kad grupėje mokėmės tik devyniese, tai leido dėstytojui skirti daug laiko kiekvienam. Teko atlikti nemažai darbų laboratorijoje, turėjome ekskursiją į rastinių namų kompaniją. Dėstytojai negaili savo laisvo laiko vardan to, kad studentai gautų naujų žinių.

 

Apgyvendinimas buvo puikus, nors lietuviams ganėtinai brangus. Vis dėlto tai atperka gyvenimo sąlygos: dviese arba po vieną kambaryje, kiekvienam kambariui atskiras dušas bei tualetas, virtuvė dviems kambariams. Gyvenau 5 minutės nuo universiteto, šalia upės. Kadangi miestelis nedidelis, visos paslaugos buvo pasiekiamos ranka. Dviračiu keliaudavau iki parduotuvės, sporto salės bei kitų vietų.

Suomiai – ganėtinai tyli tauta. Tai žmonės, kurie nešneka veltui, tačiau yra labai draugiški. Nors ne visi supranta anglų kalbą, jie visomis išgalėmis stengiasi nukreipti reikiama kryptimi, paaiškinti, kas neaišku, ar tiesiog padėti. Savo demokratija ir tolerancija, jie, ko gero, sunkiai pralenkiami. Buvau apstulbintas tiek bažnyčioje surengto koncerto, tiek suomių grojamo „metalo“. Tiesa, maloniai nustebintas.

Miestelyje, kuriame mokiausi, buvo nemažai užsieniečių iš Nepalo, Vietnamo, ir ne vienas jų minėjo, kad Suomija – tai šalis, kuri vertina kiekvieną žmogų ir joje darbinantis nesvarbu, kad esi ne šios šalies pilietis.

Papasakoti apie laisvalaikį turbūt neužtektų kelių puslapių, galima rasti, ką veikti, pagal kiekvieno norus ir poreikius. Studentų atstovybė nuolat organizuodavo sporto renginius, kuriuose dalyvaudavo visi norintys. Netoli esanti lauko tinklinio aikštelė iki spalio mėnesio džiugino visus sportuojančius. Norintys pašokti galėjo rinktis iš kelių mieste esančių klubų. Lapkričio mėnesį buvo organizuota kelionė į Laplandiją. Tai buvo nepamirštama kelionė: pirmą ir galbūt paskutinį kartą matyta šiaurės pašvaistė, šunų kinkiniai, Kalėdų senelio kaimelis, suomiška pirtis. Ir tai tik dalis to, ką galima pajusti būnant Suomijoje.

Džiaugiuosi, jog pasinaudojau galimybe išvažiuoti per Erasmus ir būtent į Suomiją. Visus galvojančius tai padaryti, bet bijančius norėčiau padrąsinti sakydamas, kad gyvenat vieną kartą, o Erasmus – tai erdvė, kurioje visi padeda visiems. 

Dainius Glumbakas