Erasmus+ studijos Žilinos universitete (Slovakija)

Aš ir trys mano draugai buvome išvykę vienam semestrui į Žilinos universitetą Slovakijoje. Dar dabar gerai pamenu malonų jauduliuką prieš kelionę - stengėmės pasidomėti kas tai per universitetas, koks miestas bei valstybė. Ši aukštoji mokykla prieš kelionę mums suteikė visą pagrindinę informaciją: kur gyvensime, kur mokysimės, kas mums galės padėti. Todėl teliko suplanuoti kelionę ir jos laukti.

Pasirinkome Žilinos universitetą, nes nusprendėme, kad norime vykti visi kartu, o dažniausiai į vieną universitetą važiuoja 2-3 studentai, todėl mums tai buvo puiki vieta, nes buvo galimybė važiuoti net penkiems. Be to, žinojome, kad Slovakija nėra ta valstybė, kurioje gyventi brangu, ji beveik Europos centre ir turi be galo gražią gamtą.

Tik atvykus viskas buvo nauja, nematyta. Apsigyvenome studentų miestelyje, mano kambario draugės buvo slovakės. Pro savo kambario langus mačiau kalvas, tai buvo visai nauja aplinka. Pirmieji apsilankymai universitete buvo šiek tiek nedrąsūs, reikėjo priprasti prie naujo - Erasmus studento - statuso, nes patraukdavome daugelio žvilgsnius kalbėdami lietuviškai arba angliškai. Tačiau vėliau tai tapo netgi įdomu. Dėstytojai buvo labai malonūs, tačiau ne visi mokėjo anglų kalbą. Vieni nusprendė nedėti daug pastangų: tiesiog paskyrė semestro darbus ir atsisveikino, tačiau buvo ir priešingų - su keliais dėstytojais vykome į ekskursijas, laboratorijas ir turėjome parengti nemenkas užduotis. 

Mūsų laisvalaikis buvo iš ties smagus. Susipažinome su kitais Erasmus bei vietiniais studentais, eidavome į įvarius klubus, kavines, renginius.. Kiekvieną dieną atrasdavome ką nors naujo. Keliavome po visą šalį - senas pilis, muziejus, kalnus, urvus, miestus.. Pamatėme nuostabią gamtą ir kitą kultūrą. Taip pat aplankėme aplinkines valstybes: Vengriją, Slovėniją, Italiją, Čekiją, Austriją. Netgi šventėme Kalėdas su „naująja šeima“! taigi įspūdžių pasisėmėme ilgam.

Savo Erasmus studijas supratome ne tik kaip mokslą, tačiau kaip ir gyvenimo nuotykį. Norėjome pamatyti ir nuveikti kuo daugiau. Dėl to prieš studijas pasitaupėme pinigėlių ir galėjome sau leisti iš tiesų nemažai. Taigi kaip vieną iš svarbiausių patarimų galėčiau įvardinti, tai gerai pagalvoti dėl ko yra važiuojama ir tam atsakingai pasirengti. Džiaugiuosi, kad man Slovakijoje praleistas semestras buvo būtent toks, kokio aš ir tikėjausi.

Prieš kelionę reikia pagalvoti, ko ten gali prireikti. Mes pasirūpinom sveikatos draudimu, ISIC pažymėjimu, kelionės maršrutu, vietinių studentų kontaktais. Ir žinoma - dideliu lagaminu. Iš tiesų prieš kelionę atrodo, kad reikės visko – krūvos drabužių įvairiems sezonams, kosmetikos, knygų ir t.t. Aš savo lagamino beveik nepajėgiau pakelti (gerai kad buvo trys jo nešėjai)! Tačiau dabar į jį įsidėčiau kompiuterį, gerus batus, keletą svarbiausių drabužių ir to būtų gana. Nes labai smagu apsipirkinėti kitoje šalyje, tačiau kai grįžtant reikia viską sutalpinti į tą patį lagaminą, linksmybės baigiasi.

Savo įspūdžius galėčiau pasakoti visą dieną, ypač kai praėjus metams lieka tik patys geriausi prisiminimai. Manau, kad kiekvienas studentas turėtų tai patirti. Jei nebūčiau važiavusi, būčiau praradusi labai daug, nes po tokios kelionės pasikeičia nuomonė apie aplinką, žmones, galimybes. Nesigailiu nei vienos dienos, kuomet buvau Erasmus studentė Žilinoje, Slovakijoje.

Rūta Monkevičiūtė