Erasmus+ studijos Vindeshaimo taikomųjų mokslų universitete (Olandija)

Ech, Erasmus.. Vien prisiminus šį žodį, kūnu nubėga šiurpuliukai. Bet ne, ne dėl to, kad man baugu, o dėl to, kiek gero šis žodis primena.

Taip jau atsitiko, kad savo Erasmus patirtį 3 kurso rudens semestro metu kūriau Olandijoje, Zwolle mieste, Windesheim university of Applied sciences. Pati studijuoju Transporto inžinerinę ekonomiką ir vadybą, o VGTU su šiuo universitetu palaiko labai glaudų ryšį, todėl ten ir iškeliavau. Iš pat pradžių viskas atrodė gan baugu (mes gi visi šiek tiek bijome naujų dalykų), tačiau kuo toliau, tuo labiau tas gyvenimas naujoje aplinkoje man pradėjo patikti.

Visų pirma, šimtai numintų kilometrų dviračiu! Nesvarbu, kur bevažiuotum – ar į universitetą, ar į miestą, ar į parduotuvę, ar į stotį – visur su dviračiais. Jau pirmosiomis dienomis teko juos įsigyti, nes, kaip tarpusavyje juokavome, vietiniai olandai net keistai žiūri į praeinančius pėsčiomis žmones.

Kas liečia studijų pusę, verta ten važiuoti vien dėl praktinio požiūrio. Kiekvieną savaitę važiavome į įmonę, dirbome realioje aplinkoje, kad realiai „paliestume“ visa tai, ko mokomės universitete. Dėstymo metodika taip pat orientuota į praktinius įgūdžius, visa medžiaga pateikiama per praktinius pavyzdžius tam, kad studentai suvoktų tai, kas yra sakoma.

Na, bet kiekvienas iš mūsų žinome, kad Erasmus gyvenimas nepasiriboja vien mokslais... Vakarėliai yra neatsiejama šio dalyko dalis! Jei ne mieste, tai bendrabutyje, jei ne bendrabutyje, tai bent jau tyliai savame kambarėlyje visuomet kažkas vyksta. Per 130 žmonių iš skirtingų viso pasaulio šalių suvažiuoja ne tam, kad nuobodžiautų! Jau pirmojo, tokio „pažintinio“ vakarėlio metu visi leidome vieni kitiems susipažinti su savo gimtosiomis kalbomis ant lentos surašydami, kaip pasakyti vieną labai naudojamą frazę... Kokią? Nesakysiu. Nuotrauka kalba pati už save.

Kaip jau minėjau, mano Erasmus bendruomenė buvo sudaryta iš labai daug skirtingų tautybių žmonių, kurių dauguma net nežinojo, kas ta Lietuva ir kur ji yra.. Tačiau mes savo darbą atlikome su kaupu – visi žinojo ne tik, iš kur mes esame, bet net ir keletą frazių! Be abejo, to kaina buvo ta, kad ir pati turėjau laužyti liežuvį ir ištarti daugybę žodžių įvairiomis kalbomis. Ne viskas sekėsi taip, kaip norėjosi, bet procesas buvo įdomus...

Visi buvome tarsi sumesti į vieną katilą, toli nuo artimų draugų, šeimų, tad nenuostabu, kad visi tapome viena didele ir gražia šeima. Gaila, kad visa tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą... Ne viena ašarėlė riedėjo, kai teko atsisveikinti su visais žmonėmis, kurie 5 mėnesius kiekvieną dieną buvo kartu. Nei vienam nesakiau viso gero, tikiu, kad dar kada nors kiekvieną iš jų turėsiu galimybę susitikti ir apkabinti.

Man mano Erasmus patirtis tikrai nesiasocijuoja vien tik su Olandija. Ten sutikau begalę nuostabių žmonių ir vos išgirdus bet kokios šalies pavadinimą prieš akis iškart iškyla vieni ar kiti žmonės, kurie visą gyvenimą primins tuos 5 mėnesius Zwolle mieste. Ir ne tik tai: išgirsta daina, išgirstas žodis ar panaši situacija sukelia labai daug nuoširdžių prisiminimų. Tai kaina, kurią susimoki už galimybę pažinoti daug žmonių iš viso pasaulio. Bet galiu pasakyti tik viena – tikrai verta!

Kristina Tamašauskaitė