Pavasario semestras „Šiaurės Venecijoje“ (studijos pagal dvišalius mainus Sankt-Peterburge)

Vieną gražiausių pasaulio miestų – Sankt-Peterburgą – neatsitiktinai vadina „Antrąja Venecija“. Tekančios per visą miestą upės ir kanalai tarsi perkelia į Italiją. Labai džiaugiuosi, kad man pasitaikė galimybė aplankyti ši nuostabų, turintį gilią istoriją miestą.

Į Sankt–Peterburgą pavasario semestrui buvau išvykusi pagal dvišalių mainų programą. Miestas sutiko mane vasario pradžioje. Mane pasitiko miela savanorė ir palydėjo iki bendrabučio. Gyvenau triviečiame kambaryje, taip pat turėjau trys šaunias „blokiokes“, kurios gyveno kitame kambaryje. Po poros dienų turėjo prasidėti pavasario semestras, o kol dar buvo laisvo laiko, turėjau galimybę apžiūrėti miesto architektūrą (žinoma, tik mažą jos dalį, nes abejoju, ar ją visą patys miesto gyventojai sugebėjo apžiūrėti).

Rusijoje akademinė savaitė trunka šešias dienas. Taip taip, šeštadieniais čia irgi vyksta paskaitos. Visgi man labai pasisekė ir į paskaitas šeštadieniais turėjau vaikščioti retai, nes dažniausiai jos vyko penktadieniais. Paskaitos dažniausiai vyko vakarais, todėl laiko išsimiegoti nepritrūkdavo. Jos buvo organizuojamos kartu su studentais iš Rusijos, be to, nebuvau priskirta vienai grupei, o mokiausi pagal individualų planą.

Turėjau paskaitas ir su savo bendraamžiais antrakursiais, ir su jau atsisveikinančiais su universitetu  ketvirtakursiais. Paskaitos vyko trijuose korpusuose. Bendrabutis, kuriame gyvenau, buvo sujungtas su vienu iš jų, todėl atėjus laikui eiti į paskaitas, tereikdavo nusileisti laiptais žemyn. Kelias į kitus korpusus užtrukdavo ne ilgiau dešimties minučių. Rytais rūpintis pusryčiais nereikėjo, kadangi valgykloje studentams jie buvo dalinami nemokamai.

Žinoma, mokytis visą laiką negalėjome, todėl daug linksminomės ir keliavom. Savaitės pabaigoje dažnai vykdavo studentų rengiami humoristiniai koncertai ir talentų konkursai. Šaltus žemos vakarus leisdavom bendrabutyje, o orui pagerėjus vykdavome į užmiestį.

Spėjau aplankyti trys artimiausias sostines: Taliną, Helsinkį ir Maskvą. Nuvykus į Sankt– Peterburgą, turėjau galimybę susipažinti su miesto istorija, pasivaikščioti gatvėmis, kuriomis vaikščiojo žymūs kultūros veikėjai. Be abejo, sutikau daugybę naujų žmonių, su kuriais kartu praleisdavom daug laiko ir kurių jau spėjau pasiilgti.

Sankt–Peterburge praleidau beveik penkis mėnesius ir drąsiai galiu pasakyti, kad tai buvo vienas geriausių mano gyvenimo laikotarpių. Dažnai studentai dvejoja, vykti į mainus ar ne? Dabar galiu teigti, jog TAIP!!!! Tai padaryti tikrai verta ir aš tuo įsitikinau.

Elžbieta Rouba