Erasmus+ studijos Zagrebo Politechnikos Universitete

Išvykimas Erasmus studijoms – vienas iš tobulų gyvenimo tarpsnių. Nepakartojamas nuotykis, naujos pažintys, neapsakomo grožio pajūris ir miestas, kuris mane sužavėjo.

Praėjusį semestrą studijavau Zagrebo Politechnikos Universitete. Zagrebas įsiminė kaip daugybę žalių plotų turintis miestas. Parką, parkelį ar žalią skverą, atrodo, sutiksi ant kiekvieno žingsnio. Miestas taip pat garsus kavinėmis, kurios pietų pertraukos metu pasipildo gausybe vietinių gyventojų ir atvykusiųjų, norinčių išgerti puodelį kavos, pabendrauti. Išalkusiems pagelbėti gali kepyklėlės, kuriose nuo skanėstų pasirinkimo svaigsta galva. Iš senosios miesto dalies Gornij grad atsiveria puikus vaizdas į visa centrą, Zagrebo katedrą ir pagrindinę aikštę.  Kroatai – be galo malonūs, draugiški, visad besišypsantys ir suteikti pagalbą pasirengę žmonės.

Tačiau Kroatija turbūt garsiausia salomis, paplūdimiais ir pajūrio miestais. Splitas, Zadaras, Rijeka, Pula ir ko gero Sostų karų fanams labiausiai pažįstamas – Dubrovnikas . Karštos vasaros (ir pavasariai), dangus be jokio debesėlio ir skaidri jūra skatina keliauti pajūriu, atrasti tai, kas gražiausia. Eramus studijų metu teko aplankyti į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įtrauktą Plitvice ežerų nacionalinį parką, pagarsėjusį kriokliais, kurie jungia šešiolika karstinių ežerų.

Studijos užsienyje yra proga užmegzti ryšių su žmonėmis iš viso pasaulio, sužinoti daugiau apie kitas šalis, jų kultūras ir kalbas. Visa tai užtikrindavo Erasmus kultūriniai vakarai ir bendros kelionės. Bendraujant su daugybe užsieniečių nebelieka kalbėjimo baimės, kalbos barjero: visi draugiškai kelia savo anglų kalbos pritaikymo praktikoje lygį ;).

Zagrebo Politechnikos Universitetas – vieta, kur studijų proceso metu labai didelis dėmesys skiriamas praktinių žinių įgijimui. Dėstytojai yra savo sritį iš praktinės pusės puikiai išmanantys specialistai, teikiantys gyvenimiškų pavyzdžių, ir kas svarbiausia, nusiteikę bendrauti su atvykusiais iš užsienio studentais. Mes, Erasmus studentai, sudarėme nedidelę grupę, tad ir paskaitas turėjome specialiai mums parengtas. Tačiau universitetas rengdavo susitikimus, skirtus integruoti mainams atvykusius studentus su vietiniais studentais. Dėstytojai ir kiti universiteto darbuotojai labai noriai ir nuoširdžiai teikdavo studijoms reikiamą informaciją ir ne tik: nuolat pasakodavo apie Zagrebą, Kroatiją, Balkanų šalis. Siekiant kuo labiau supažindinti studentus su inžinierių konstruktorių darbo ypatumais, buvo organizuojamos ekskursijos į statybų vietas. Jų metu aplankiau Zagrebo oro uosto naujo korpuso pastatą, tiltą įrengiamą prie Osijek (mietas rytinėje Kroatijos dalyje) bei statybvietę Puloje (pajūrio miestas pagarsėjęs Romėnų imperijos palikimu – arena).

Studijos užsienyje kai kam kelia baimę dėl kalbos nemokėjimo (prastai bendrauja angliškai… vienas Ispanas iš pat pradžių visai nekalbėjo angliškai, o pabaigoje jau ir diskutuoti anglų kalba galėjome J ) ar gyvenimo toli nuo artimųjų, namų (mano manymu, tai jokia kliūtis, o paskata gyventi naujoje aplinkoje, patirti to tikro savarankiškumo, kuomet neskambini tėvams dėl kiekvieno menkniekio). Visos šios abejonės, pabandžius Erasmus gyvenimo, pasirodo nereikšmingos, nes Erasmus – laikas  išbandyti save, keliauti, pramogauti su naujais draugais, lankyti kitas šalis, ir svarbiausia – studijuoti, tobulinti kalbos įgūdžius, mokytis naujų dalykų. jei kažkada suabejojai ar verta važiuoti sudijų mainams į užsienį, mano atsakymas: TAIP, TIKRAI VERTA.

Jolanta Budzejko