Marijos meilė iš pirmo žvilgsnio Erasmus+ metu

Erasmus. 5 mėnesiai. Atrodo, kad trumpas periodas, bet atrodo kaip ilgas ilgas gyvenimas...

Savo antram Erasmus‘ui išvykau į Lenkiją, Vroclavo universitetą. Pasirinkimas buvo visiškai spontaniškas. Naujas iššūkis sau, savo charakteriui, svajonėms, norams, galimybėms ir aplinkybėms – išvykau visiškai viena (pirmame Erasmus‘e buvau kartu su grupioke Bulgarijoje), neturėjusi jokių pažįstamų Vroclave. Turėjau tik nedidelį įvaizdį apie Vroclavą iš draugų, apsilankiusių mieste, pasakojimų. Norėjau ištirti ir pajusti viską pati. Neturėjau jokios baimės. Be to, esu toks žmogus, kad visąlaik trokštu kažko naujo aplink save, naujų žmonių, pažinčių, naujos aplinkos, naujų užsiėmimų bei naujų įspūdžių, jausmų ir įkvėpimo. O Erasmus yra puiki galimybė visą tai išgyventi.

Atvykus į Vroclavą įsimylėjau miestą iš pirmo žvilgsnio ir po pirmo žingsnio, kai nuėjus pasižvalgyti užmečiau akį į stebuklingas Vroclavo gatves ir labai skirtingus bei traukiančius dėmesį miesto pastatus. Norėjau visiškai panirti į Vroclavo grožį, ištirti jo kultūrą ir gyvenimą bei susipažinti su miesto žmonėmis. Prieš atvykstant žinojau, kad Vroclavas – daugiausia studentų, o būtent užsienio studentų miestas. Vietiniai yra labai atviri, lojalūs, draugiški, tolerantiški visiems atvykusiems. Žmonės aplink leido iškart pasijusti kaip namie.

Pirmą kartą apsilankius Vroclavo universitete vyko visų atvykusių Erasmus studentų pirmas susitikimas su koordinatoriais, rektoriumi ir kitu personalu pagrindiniame universiteto pastate – labai įpūdinga! Kaip įmanoma organizuoti tokio dydžio (virš 200 Erasmus studentų tuo metu!) susitikimą, parengti sklandžią programą bei pasitikimo pusryčius su tradiciniais skanėstais, kiekvienam studentui paruošti nuosavą vardinį aplanką su visa svarbiausia informacija, pateikti smulkias dovanas su universiteto simbolika bei gebėti atsakyti į bet kurį kilusį klausimą ir išspręsti kiekvieną kilusią problemą? Žemai lenkiuosi  universiteto darbuotojams, mokytojams, kurių buvo labai įdomu klausyti ir į kurių paskaitas vaiksčiojome su noru, o ypač užsienio ryšių direkcijai – visi jie daro tesiog stebuklingą, neišmatuojamą darbą. O pats universitetas – iškilnus ir gražus, vienas gražiausių, kuriuose man teko apsilankyti per visą savo gyvenimą!

Atvykus į Vroclavą, nepamenu nei vienos dienos, kad tektų liūdėti ar nuobodžiauti. Turėjau galimybę dalyvauti daugybėje universiteto organizuotų workshop’ų ir paskaitų, važiuoti į ekskursijas, keliauti ne tik po Lenkiją, bet ir po užsienio šalis. Be to, tapau universiteto savanorių projekto dalyve – prisijungiau prie tarptautinio mėgėjų-muzikantų orkestro, kur išmokau groti barabanais bei kitais egzotiškais įvairių kultūrų instrumentais, susipažinau su įspūdingais ir talentingais žmonėmis iš kiekvieno pasaulio kampelio, su kuriais kartu rengėme ir dalyvavome daugybėje koncertų ir festivalių.

Mano Erasmus draugai. Manau, tai yra svarbiausia ir vertingiausia Erasmus’o dalis - žmonės, kurie tampa tavo šeima, brangiais sielos draugais, su kuriais kartu kuriate nepamirštamas akimirkas visam gyvenimui, su kuriais kartu leidžiate kiekvieną naują dieną, išgyvenate kiekvieną iššūkį, kiekvienus nuotykius, dalinatės visais ispūdžiais bei jausmais, įleidžiate į savo širdį ir vietoj to gaunate dar daugiau. Tai yra brangiausia gyvenimo dovana.

Aš negaliu rasti tinkamų žodžių, kad išsakyčiau, kiek dėkinga esu VGTU, gyvenimui, savo likimui, visiems atsitiktinumams, jog atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku, kad turėjau galimybę išvykti į Erasmus, kad išvykau būtent į nuostabų Vroclavą, miestą, kuris tapo mano antrais namais ir į kurį tikrai sugrįšiu vėl, kad buvau atrinkta į Vroclavo universitetą, kad sutikau visus tuos nepaprastus žmones, su kuriais kartu praleidau geriausius savo gyvenimo mėnesius, turiningai praleidau nepamirštamas dienas. Tokiomis akimirkomis tikrai pradedi vertinti savo gyvenimą ir jo galimybes. Važiavus po Erasmus‘o namo, nuoširdžiai pasakius, negalėjau susilaikyti ašarų. Manau, tai yra tikras ženklas, kas viskas buvo prasminga ir neįkainojama. Ir jeigu kažkam kyla abejonių, varyti į Erasmus ar ne, aš jūsų labai prašau – pasiryžkite ir varykite. Jūs niekada nepasigailėsite. Pasitikėkite mano žodžiais.