Didžiausias šeimos nuotykis - Asian Institute of Technology

"...labai greitai priėmėme sprendimą ir nusipirkę bilietus sausio mėnesį jau keliavome į savo trijų mėnesių didžiausią nuotykį." 

Jei labai nori, viskas yra įmanoma!

Verslo vadybos fakulteto doktorantė Santautė tą įrodė išvykdama studijų semestrui į Azijos technologijų institutą, Tailandą su visa savo šeima! 
Jos įkvepiančią istoriją skaityk žemiau.

Studijuoju doktorantūroje, Verslo vadybos fakultete, Finansų inžinerijos katedroje. Neseniai grįžau iš studijų Asian Institute of Technology (AIT), Tailande. Ten praleidau 3 mėn. Lapkritį sužinojau apie galimybę studijuoti AIT. Tailandas motyvavo dėl labai paprastų dalykų: su šeima visada svajojome pagyventi kitaip nei esame įpratę, pažinti naujas kultūras ir...  pabėgti nuo lietuviškos žiemos. Azija pasirodė kaip puiki galimybė, nes niekada nesame ten buvę. O pats AIT yra aukšto lygio tarptautinis universitetas, kurio profesoriai dauguma yra atvykę iš užsienio. Paskaitos vyksta anglų kalba. Taigi viską susidėlioję labai greitai priėmėme sprendimą ir nusipirkę bilietus sausio mėnesį jau keliavome į savo trijų mėnesių didžiausią nuotykį.

Ten gyvenome visiškai kitokį gyvenimą nei Lietuvoje. Kultūrų mišinys didžiulis, gamta neįtikėtina, spalvos ryškios, žmonių kiekiai nesuvokiami. Kulinarinė virtuvė žavi skirtingais skoniais, aromatais, prieskonių gausa, o vaisiai išvis tobuli! Maistas labai pigus ir skanus, todėl beveik negaminome namuose. Kasdien patyrėme daug įspūdžių, vis negalėjome kuo nors atsistebėti, tiek kontrastų dar nesame matę. Ganėtinai sunku apibūdinti visa tai, ten nepabuvus visko nesuprasi. Mūsų lūkesčiai atsipirko su kaupu.

Gyvenome mes universiteto miestelyje, šeimyniniuose bendrabučio apartamentuose. Universiteto miestelyje be pačio universiteto pastatų galima dar rasti maisto parduotuves, kavines, kirpyklas, masažo salonus, kepyklėlę, knygyną, medicinos kliniką, paštą, privačią mokyklą, treniruoklių salę bei erdves lauko sportui (tenisui, badmintonui, futbolui, krepšiniui), net baseiną. Turint viską vienoje vietoje išeiti iš universiteto teritorijos kaip ir nebereikia. Dažniausiai studentai visur važinėja dviračiais. Visa teritorija yra apsupta gamtos, yra kanalas su daug žuvyčių, didelis fontanas, daug žalių medžių su įvairiausiais vaisiais ir įvairių rūšių paukščiais. AIT taip pat neatsiejamas nuo voranų. Jie ilgiausiai gyvenantys ten gyventojai. Voranai - tai dideli, kažkur 2 metrų ilgio driežai, kurie po teritoriją vaikšto visiškai laisvai. Nors jie ir nepavojingi žmonėms, jei jiems nieko nedarai, mums jie būdavo didžiausias iššūkis. Ir juos sutikdavome beveik kasdien.

Universiteto dėstytojai yra labai kompetetingi, puikiai kalba angliškai, dažniausiai ne vietiniai. Dėstytojai ir administracija labai draugiški ir visada pasiruošę padėti bet kokiu klausimu. Aš mokiausi School of Management (SOM). Paskaitos buvo labai įdomios, net toks sausas dalykas kaip kiekybiniai sprendimų metodai buvo pateikiamas visiškai kitaip. SOM turėjo padalinį už universiteto miestelio teritorijos, Bankoko centre, viename iš verslo centrų, 15-ame dangoraižio aukšte. Ten ir vyko mano paskaitos. Vaizdas pro langą buvo kvapą gniaužiantis, aplink vien dangoraižiai. Mano studijose nebuvo daug dalykų, kuriuos reikėtų studijuoti, tai laikas buvo laisvesnis, skirtas literatūros analizei ir informacijos rinkimui. Taip pat turėjau įvairių susitikimų su profesoriais bei studentais, dalyvavau diskusijose ir seminaruose. 

Per trijų mėnesių laikotarpį pavyko susipažinti su daugeliu Tailando miestų. Matėme įvairių gyvūnų, augalų, labai gražius paplūdimius bei nuostabius kalnus, įspūdingus miestus. Keliavome su dviem mažais vaikais (3-ejų ir 1-erių metų), tad dažniausiai sulaukdavome labai daug dėmesio tiek iš turistų, tiek iš vietinių. Tajai yra labai šeimyniški ir draugiški, labai norėdavo bendrauti su mumis ir su mūsų vaikais, bei su jais nusifotografuoti. Vis tik atrodėme pakankamai išsiskiriantys iš aplinkos. Iš pradžių buvo sunku suprasti kai svetimi žmonės prieina sveikinasi ir net pasiima vaikus ant rankų, o vėliau pripratome prie tokios kultūros. 

Apibendrinant, labai džiaugiuosi, kad išdrįsome priimti šią galimybę su visais patirtais iššūkiais studijuoti ir gyventi kitur. Nors ir nepabėgome visiškai nuo lietuviškos žiemos (grįžus, po kelių dienų snigo), tikrai praplėtėme akiratį, sužinojome daug naujų dalykų, susipažinome su visokiausiais žmonėmis, o bendravimas su AIT profesoriais ir studentais manau išliks ilgam. Tai visiškai neįkainojama patirtis, kuri išliks atmintyje visai šeimai. Ačiū!