SF studentės įspūdžiai: Pietų Korėja paliko man labai gerą įspūdį, į ją tikrai sugrįšiu ateityje!

Mainų programai vykau į Hanyang universitetą ERICA Pietų Korėjoje. Šią šalį pasirinkau, dėl kelių prižasčių: ankščiau dalyvaudama ERASMUS mainuose, susipažinau su grupe merginų iš Pietų Korėjos, su kuriomis labai susidraugavau ir bendrauju iki šiol, taip pat prieš porą metų buvau nuvykusi į pačią Pietų Korėją jas aplankyti. Toje kelionėje Pietų Korėja man paliko labai gerą įspūdį, todėl rinkdamasi mainų kryptį turėjau labai aiškų tikslą – sugrįžti į Pietų Korėją dar kartą.

Hanyang universitetas turi dvi lokacijas: pagrindinę Seule ir ERICA Ansane. Man teko mainus praleisti Ansane, kuris yra apie valandos atstumu nuo Seulo. Kadangi Ansane nėra statybų inžinerijos magistratūros kursų, rinkausi bakalaurinius kursus, kurių man neteko išklausyti Lietuvoje. Tarp kursų turėjau korėjiečių kalbą, aplinkos mokslus, pastatų įrenginius, sprendimų priėmimą ir statybines medžiagas. Geriausią įspūdį paliko žinoma korėjiečių kalba, išmokau skaityti korėjietišką abėcėlę ir kursų pabaigoje jau galėjau trupai susišnekėti su klasiokais korėjietiškai. Šitas dalykas mane sudomino taip stipriai, kad ko kurso pabaigos nusprendžiau pratęsti studijas savarankiškai. Kiti dalykai taip pat buvo labai įdomūs, todėl mokslai sekėsi neblogai. Turėjau problemą tik su aplinkos mokslais, kadangi buvau vieninelė studentė iš užsienio tarp korėjiečių studentų, dėstytojas kartais užduodavo parengti prezentacijas grupėms anglų arba korėjiečių kalba, arba dalyvauti diskusijose, bet žinoma studentams papraščiau buvo naudoti savo gimtąją kalbą, todėl man teko praleisti keletą paskaitų neįsitraukiant į diskusijas. Tačiau dalyko medžiaga buvo išdėstyta vadovėlyje anglų kalba, todėl sunkumų su egzaminais neturėjau.

Kadangi vykau pandemijos metu, universitetas stengėsi kuo daugiau padėti su dokumentais, tačiau viskas truko labai ilgai. Pietų Korėjoje užsieniečiai privalo išsiimti ARC (alien registration card), kad galėtų naudotis banku, patvirtinti tapatybę telefonu ir t.t. Universitetas suorganizavo migracijos atstovui atvykti į universitetą ir visiems užsieniečiams užpildyti prašymus dėl ARC vietoje, nevykstant į migracijos centrą. Tačiau reikėjo kelias savaites laukti šio atstovo atvykimo už tai mokėti papildomą mokestį, o ARC buvo gaminamos dar du mėnesius. Taigi savo ARC gavau praėjus 3 menesiams po semestro pradžios, per tuos 3 mėnesius negalėjau įeiti į kai kuriuos restoranus, kurie reikalavo asmeninio QR kodo, kurį gauni savo ARC susiejus su telefono numeriu, negalėjau daryti jokių užsakymų internetu, kartais net atsiskaityti parduotuvėse kortele, nes buvo priimamos tik vietinio banko kortelės, negalėjau net išsinuomoti dviračio. Todėl pagrindinis patarimas, kurį duočiau studentams vykstantiems į Pietų Korėją būtų patiems nuvykti į migracijos centrą ir užsisakyti savo ARC kaip galima ankščiau. Tai padaryti patiems kainuos pigiau ir ARC bus pagaminta per vieną mėnesį.

Pietų Korėja paliko man labai gerą įspūdį, į ją tikrai sugrįšiu ateityje. Gaila, kad neteko aplankyti aplinkinių šalių dėl pandemijos, bet patyriau tikrą korėjietišką gyvenimą, susipažinau su nuostabiais draugais, atradau naujų pomėgių, ir pakeliavau po pačią šalį. Studentams, norintiems pamatyti aziją tikrai rekomenduočiau Pietų Korėją, nes jos kutūra labai turtinga ir žmonės atviri užsieniečiams.