Praktika Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacijoje pagal „Patirties partnerių“ programą

Sveiki, esu Rita, kūrybinių industrijų studentė. Rašau Jums, nes noriu pasidalinti vienu paprastu patarimu: pasinaudokit proga! Proga atlikti praktiką užsienyje. Šią žinutę pradėjau rašyti iš Ispanijos, Madrido, kur gyvenau ir atlikau praktiką.

Gyvenimas užsienyje praplečia akiratį, praturtina asmenybę. Darbas tarptautinėje organizacijoje užtikrina visapusišką tobulėjimą. Gal skamba kiek pompastiškai, tačiau taip yra. Vos mėnesį pragyvenusi Ispanijoje, jau buvau susipažinusi su daugybe žmonių iš viso pasaulio. O ir gyvenimas čia visai kitoks – kita kultūra, kitas mentalitetas, nuolatinis atradimo, naujovių ir nustebimo džiaugsmas. Tai gali suprasti tik pagyvenęs užsienyje. Tad – pirmyn!

Svarbiausias mano praktikos tikslas buvo TIKRA praktika, kurios metu įgyčiau tam tikrų gebėjimų, o ne kavą nešiočiau. Aš tai gavau su kaupu! Atlikau praktiką puikią reputaciją turinčioje organizacijoje – UNWTO (United Nations World Tourism Organization arba Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija). Daugelis draugų (tiek Lietuvoje, tiek čia, Ispanijoje) išgirdę, jog atlieku praktiką vienoje iš Jungtinių Tautų agentūrų, klausė, kaip čia patekau, nes patekti į tokio lygio organizaciją nėra lengva. Bet man viskas buvo ganėtinai paprasta. VGTU ir UNDP (United Nations Development Programme) padeda viską sutvarkyti, reikia tik motyvacijos.

UNWTO pagrindinė funkcija – atsakingo bei tvaraus turizmo plėtojimas. Organizacija stebi pasaulinės turizmo rinkos pokyčius, rengia teisės aktus, vykdo įvairius projektus (plačiau).

Praktikantų UNWTO nemažai. Jie dirba įvairiuose skyriuose ir padaliniuose. Dirbau Programų ir koordinavimo (angl. Programme and Coordination) skyriuje. Aš ir mano kambario draugė Raminta buvom pirmosios lietuvės, atliekančios čia praktiką (ačiū už tai „Patirties partneriams“ – tarptautinių praktikų programai, kurią kuruoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Užsienio ryšių direkcija!).

Aš dirbau Programų ir koordinavimo (angl. Programme and Coordination) skyriuje. Turėjau šaunų praktikos vadovą Philippe, kuris labai manimi rūpinosi ir stengėsi duoti kuo įvairesnių užduočių. Pagrindinė mano užduotis buvo situacijų analizių (angl. case studies) duomenų bazės rengimas. Skaičiau galybę leidinių, atrenkinėjau situacijų analizes, jas skirsčiau į kategorijas, priskyrinėjau tinkamus raktažodžius, pagal kuriuos būtų lengva rasti konkrečios situacijos analizę.

Jau antrą praktikos savaitę dalyvavau konferencijoje, kurioje buvo svarstomas konvencijos dėl turistų saugumo užtikrinimo ištikus force majeure tekstas. Susirinkime dalyvavo daug svarbių asmenų – ambasadoriai, ministrai, tarptautinių organizacijų atstovai. Patirties – nors su rieškučiom semk.

Dvi savaites pavadavau Vykdančiojo direktoriaus asistentę. Atsakinėjau į skambučius, tvarkiau dokumentus, priėmiau svečius, organizavau keliones į Afriką. Sėdėjau svarbiausiame UNWTO aukšte – ten, kur dirba pats Generalinis sekretorius. Teko ir su pačiu Generaliniu sekretoriumi Taleb Rifai pasikalbėti.

Po „Patirties partnerių“ programos atrankos ir nuo pat kontakto su UNWTO užmezgimo pradžios, jaučiausi laukiama. UNWTO operatyviai reaguodavo į elektroninius laiškus, padėjo užpildyti visus reikalingus dokumentus, davė gausybę patarimų dėl gyvenimo Madride. Lietuvaitė Eglė, kuri dirba UNWTO, net pasisiūlė pasitikti mane oro uoste!

Pirma diena organizacijoje praėjo labai sklandžiai. Prie durų mane pasitiko personalo skyriaus darbuotojas, vėliau mano praktikos vadovas aprodė darbovietę, supažindino su kolektyvu. Draugiškumas buvo jaučiamas nuolat – visi žinojo, jog esu naujas žmogus, todėl stengėsi padėti.

Laisvu laiku keliavau, bendravau, linksminausi. Kiekvieną savaitgalį aplankydavau vis kitą Ispanijos vietovę. Čia yra ką pamatyti! Darbo dienomis tyrinėju Madridą – miestą, turintį 6 mln. gyventojų. Aktyviai dalyvavau couchsurfing.org veikloje. Šios bendruomenės susirinkimai – geriausias būdas susirasti draugų ir pramokti ispanų kalbos. Labai mėgstu lotynų šokius, todėl su draugais eidavome šokti salsos. O šokti tikrai yra kur – barai ir klubai atviri visomis dienomis! Miesto centre klubų darbuotojai tiesiog „žvejoja“ klientus.

Dalinausi kambariu su lietuvaite Raminta. Smagu kalbėti lietuviškai ir stebėtis lietuviams neįprastais dalykais kartu! Gyvenome dar su 2 ispanais, kurie labai kantriai bandė suprasti mūsų ispanų kalbą ir ją patobulinti. UNWTO ir miesto centras buvo ranka pasiekiamas – apie 30 min. pėsčiomis. Pirmąjį mėnesį daug vaikščiojom, nes viešasis transportas yra gan brangus: mėnesinis bilietas kainuoja apie 50 eurų, tačiau nutarėme, kad vaikščiojimo kiek per daug.

Kainos panašios kaip Lietuvoje. Brangiausia yra buto nuoma. Paieškas pradėjome dar Lietuvoje. Tačiau mums pasisekė rasti puikų variantą.

Rita Norvaišaitė