Multi Malaizija ir kompiuterinis dizainas

Ką tik nuo palmės ant palmės peršoko beždžionė. Buvau, esu ir dar šiek tiek būsiu. Kur? Malaizijoje. Būtent toje, kurią vaikystėje žinojome kaip Robinzonų salą.

Žavingas ir žodžiais nenusakomas jausmas, kuomet viena sėdi vidury pajūrio po žvaigždėtu dangumi ir suvoki, kad taip sėdėti, nieko neveikti ir reiškia svajoti! Tačiau, kaip visuomet, realybė ne vien saule ir žydra jūra nuklota. Kad pasiektum svajones, reikia suvalgyti daug Mee Goreng (makaronai su vištiena), sudalyvauti indiškose šuniuko laidotuvėse bei suvokti kinų dėstytojų anglų kalbą.

Jau būdama pirmajame multimedijos ir kompiuterinio dizaino kurse pradėjau žvalgytis platesnių horizontų. Tačiau, kadangi jau taip nutiko, jog esu viena iš šio kurso (Multimedija ir kompiuterinis dizainas) studentų pradininkų (studijų programa vykdoma pirmus metus), tarptautinių mainų pasiūlymai nedžiugino. Pervertus nemažai „universitetinės propagandos“ ir visapusiškos makulatūros, atkreipiau dėmesį į vieną tolimosios Malaizijos privatų kūrybinių technologijų universitetą, priklausantį vietiniam reklamos guru. Peržvelgus universitete siūlomas programas susižavėjau ne tik atradusi tobulą multimedijos bakalauro atitikmenį, bet ir sužinojusi, jog būtent šiame universitete susikerta visų jaunųjų kūrybinių industrijų profesionalų keliai.

Naudodama šį terminą bandau apibūdinti ne tik pramogų verslo prodiuserius, kokius dažnai augina Lietuva, bet noriu įtraukti visapusiškus dizainerius, tiek rūbų, tiek produktų, maketuotojus, architektus, režisierius, „grimerius“ bei aktorius, būsimas šou verslo žvaigždes ir prodiuserius. Ar neatrodo įdomu įsisukti į tokį platų kūrybos verpetą? Juk kūrybinėje industrijoje vietą atrasti gali tik suvokęs ar bent susipažinęs, kuo „kvėpuoja“ tavo kolegos.

Visgi susidomėjusius ateities perspektyvomis iš anksto perspėju – išnaudosite ne vieną tušinuką pildydami aplikacijos dokumentus tiek dar būdami Lietuvoje, tiek jau nuvykę į svajonių šalį. Sistemiškumo trūkumas lemia dokumentacinį chaosą ne tik užsienio universitete, bet ir pačioje valstybėje. Visa tai be abejonės atperka pakeliui į paskaitas sutinkamos beždžionės, kartais per kelią autobusui perbėgantys varanai bei nuolatinė kaitra.

Kultūrinių perliukų kiekvienas galime rasti internetinės paieškos laukelyje suvedę egzotiškos šalies pavadinimą – nuo turtingos virtuvės iki spalvingųjų religinių festivalių. Aš, šiuo atveju, turėdama progą, mieliau trumpai papasakosiu savo asmeninius pastebėjimus, kurie, tikiuosi, ne tiek išgąsdins, kiek sudomins ar nustebins. Kalbant apie šios šalies kultūrą negalima apsiriboti tik malaiziečiais, kurie pagal pavadinimą atrodo kaip vieninteliai vietiniai gyventojai. Malaizija pasaulyje pirmauja kaip daugiakultūriška šalis: neskaičiuojant atvykėlių (įvairių tautybių darbuotojų ar studentų), gyventojų daugumą čia sudaro malajai, indai ir kinai. Jie plačiai apsigyvenę visoje Malaizijoje, ieškantys bendrų kultūrinių kompromisų – beveik kiekviename didesniame šalies mieste galima rasti Mažosios Indijos (Little India) rajoną bei Kinijos kvartalą (China Town).

 

Ir nors čia valstybinė kalba yra malajiečių, viešai dažniausiai bendraujama specifine anglų kalba kintančia pagal pašnekovo tautybę. Kai jau atrodo, jog pats gyvenimas Malaizijos aplinkoje yra plati tarpkultūrinė patirtis, patekus į universitetą lieki sužavėtas. Limkokwing universitete komunikacija vyksta tik anglų kalba, kuri yra vienintelė bendravimo priemonė tarp 30 000 studentų, atstovaujančių daugiau nei 150 skirtingų pasaulio tautybių.

Gali apkeliauti ir visą plačiąją Aziją – čia ranka, kaip Rynair’u, pasiekiamos kitos šalys, kurias norėdami aplankyti iš Lietuvos išleidžiame ne vieną šimtą eurų, o gyvenant Malaizijoje, kurį yra pigių vietinių avialinijų „Air Asia“ tėvynė, suteikiama galimybė keliauti vos už 30 eurų, tad galime dar labiau praplėsti savo akiratį.

Paskaitos universitete skiriasi nuo būdingų Lietuvoje. Semestro metu studentai turi po šešias skirtingas paskaitas, kurios studijų pabaigoje vertinamos ne pagal egzamino rezultatus, o pagal įgyvendintus kūrybinius darbus, surinktą portfolio bei jo pateikimą „ShowReel“ formatu. Paskaitų oficiali trukmė – 3 valandos, iš kurių vėlavimas sudaro viso laiko trečdalį. Vėluoja ir studentai, ir dėstytojai, tad nesistenkite ateiti laiku. Man vėlavimas niekuomet nebuvo būdingas, todėl dažnai universitete gerdavau kavą arba tiesiog sėdėdavau už durų. Neatsižvelgiant į šį aspektą, visa kita gan profesionaliai suplanuota – studijų struktūra paremta praktika bei visapusišku studentų ir dėstytojų bendradarbiavimu.

Gyvenant nedideliame studentų miestelyje Cyberjaya (gyvenamosios vietos pavadinimas tikra informatiškų „multimedų“ svajonė), kuris  nuo Kuala Lumpuro centro nutolęs apie 30 km, nuotykių maža. Studento rutina apsiriboja kasdiene 15 minučių autobuso kelione iki universiteto, o grįžus – kaljano rūkimu ir šaltos mėtinės arbatos gardžiavimusi vietinio arabo restoranėlyje. Gyvenant tarptautinių draugų kompanijoje pokalbių temų niekuomet netrūksta – rodos kasdien gali išgirsti vis naujų, neišsenkančių istorijų.

Gyvenimą Malaizijoje paįvairina ir maisto pasirinkimo platybės. Čia žmonės daug valgo. Vos atvykus vietinė malajietė pristatė savo tautiečius: „Mes valgome vieną kartą per dieną – nuo ryto iki vakaro. Pusryčių metu tariamės kaip pietausime, o per pietus jau deramės dėl vakarienės“. Ir nenuostabu – Pietryčių Azija tikra ryžių, makaronų ir vištienos karalystė. Net greito paruošimo makaronai, liaudiškai vadinami „bomžpakiais“, kuriais maitinamės paskendę bado liūne, Malaizijoje patiekiami net restoranuose. Būtent čia pirmą kartą nuoširdžiai susižavėjau ir Vidurio Rytų virtuve – tikrieji kebabai šavurmos formatu kainuojantys vos kelis eurus tiesiog džiugina ir širdį, ir skrandį.

Be abejonės, galima rasti ir egzotiškų keistenybių, iš kurių dalies net neprisiverčiau išbandyti. Tik nedrįskite smerkti – netikiu, kad dažnas skaitytojas išdrįstų paragauti skystai virtų vištos kiaušinių su viduje esančiu viščiuko embrionu – labiausiai patartina vyrams, tačiau naudinga ir moterims. Įspūdingo atgrasumo patiekalas pakeliantis libido bei gerinantis širdies veiklą – tikra vegetarų svajonė.

Visų įspūdžių nei į vieną, nei į du straipsnius, rodos, nesutalpinčiau, todėl ieškančius daugiau įdomių pastebėjimų bei iliustracijų kviečiu apsilankyti puslapyje Selamat Jalan bei sekti naujienas apie šį pavasarį pasirodysiančią fotografijos parodą apie Pietryčių Azijos ypatumus.

Kristė Paulauskaitė