Gitos praktika architektūros studijoje Palerme: tarsi darbas nedidelėje šeimoje
Nuo liepos mėnesio iki pat spalio atlikau Erasmus+ praktiką po bakalauro studijų baigimo. Išvažiavau į Palermą, Italiją. Pirmosios baimės, kurios kaustė prieš pat išvažiavimą, greitai pranyko atvykus: draugiški kambariokai, saulėtas oras, magiškai gražus miestas ir svetinga architektūros studija, kurioje ir atlikau praktiką.
Prisitaikyti naujoje vietoje laiko reikėjo nedaug. Miestą pažinau greitai ir įgudau vaikščioti po painias jo gatveles be jokio vargo. Kaitinanti saulė ir karštis mane tik žavėjo. Turėjau tikslą laisvu nuo darbo laiku išnarstyti ir pažinti miestą. Jį ir pasiekiau: aplankyti muziejai, parkai, miesto šventės ir kiti renginiai. Kompaniją savo kiekvienam naujam nuotykiui rasdavau greitai, draugiški ir panašių pažiūrų kambariokai, vietiniai draugai, taip pat praktiką atliekantys studentai iš svetur. Dažnos šiltos vakarienės su draugais leido jaustis kaip namie. Esu tikra, kad sukūrėme stiprias draugystes, nors vėliau ir išsiskirstėme: kas grįžo į savas šalis, kas liko Palerme. Tikiu, kad parama vienas kitam visuomet išliks. Galiausiai vėl susitiksime, kad ir kokiam pasaulio kampelyje tai įvyktų.
Nauja praktikos vieta mane taip pat be galo sužavėjo. Netikėtas entuziazmas, kurių sulaukiau iš kolegų, mane motyvavo atlikti darbus su didžiausia atsakomybe. Nebuvo dienos, kad neateičiau ir neišeičiau iš darbo su šypsena. Visus tris mėnesius dirbome keturių žmonių komandoje, per šį laikotarpį buvau viena praktikantė. Darbą pradėdavome 9 valandą ryto, susitikdami prie bendro darbo stalo aptarti visus šiuo metu aktualius projektus, iškilusias problemas ir pasiskirstyti dienos darbais. Suvokiau, kaip svarbu turėti gerą ir kompetentingą vadovą, kuris be jokio vargo geba suburti komandą darbui. Jaučiausi kaip mažoje šeimynoje, viso darbo metu vienas kitam padėdavome, juokaudami įveikėme daugybę nesklandumų ir dienos pabaigoje laimingi ir su šypsenomis linkėdavome vieni kitiems gražaus vakaro. Nė karto, per visą šį laiką, nemačiau nei vienos akimirkos susierzinimo dėl mano klausinėjimo ir domėjimosi, nes vis dėlto, kad ir kaip stipriai dirbame universitete studijų metais, atliekant praktiką pasijunta didelis techninių žinių trūkumas. Kolegos visada išaiškindavo projektuose naudojamus metodus, taip pat ir man nežinomą žodyną. Darbo metu bendraudavome italų kalba. Kadangi jau keli metai kaip mokausi šią kalbą, problemų nebuvo ir jaučiu, kad per šiuos kelis mėnesius stipriai pažengiau į priekį. Jei kada grįšiu į Palermą, žinau, kad aplankyti šios architektūros studijos užeisiu su didžiausia šypsena.
Per tris mėnesius pažinau tiek naują vietą, tiek save pačią. Pamačiau koks gali būti šiltas, glaudus ir motyvuojantis dirbti ryšys darbo vietoje. Radau draugų, kurie man tapo itin brangūs. Esu dėkinga už šią neįkainojamą patirtį tiek savo universitetui, tiek žmonėms, kurie mane palaikė visu praktikos metu.
Nauja praktikos vieta mane taip pat be galo sužavėjo. Netikėtas entuziazmas, kurių sulaukiau iš kolegų, mane motyvavo atlikti darbus su didžiausia atsakomybe. Nebuvo dienos, kad neateičiau ir neišeičiau iš darbo su šypsena. Visus tris mėnesius dirbome keturių žmonių komandoje, per šį laikotarpį buvau viena praktikantė. Darbą pradėdavome 9 valandą ryto, susitikdami prie bendro darbo stalo aptarti visus šiuo metu aktualius projektus, iškilusias problemas ir pasiskirstyti dienos darbais. Suvokiau, kaip svarbu turėti gerą ir kompetentingą vadovą, kuris be jokio vargo geba suburti komandą darbui. Jaučiausi kaip mažoje šeimynoje, viso darbo metu vienas kitam padėdavome, juokaudami įveikėme daugybę nesklandumų ir dienos pabaigoje laimingi ir su šypsenomis linkėdavome vieni kitiems gražaus vakaro. Nė karto, per visą šį laiką, nemačiau nei vienos akimirkos susierzinimo dėl mano klausinėjimo ir domėjimosi, nes vis dėlto, kad ir kaip stipriai dirbame universitete studijų metais, atliekant praktiką pasijunta didelis techninių žinių trūkumas. Kolegos visada išaiškindavo projektuose naudojamus metodus, taip pat ir man nežinomą žodyną. Darbo metu bendraudavome italų kalba. Kadangi jau keli metai kaip mokausi šią kalbą, problemų nebuvo ir jaučiu, kad per šiuos kelis mėnesius stipriai pažengiau į priekį. Jei kada grįšiu į Palermą, žinau, kad aplankyti šios architektūros studijos užeisiu su didžiausia šypsena.
Per tris mėnesius pažinau tiek naują vietą, tiek save pačią. Pamačiau koks gali būti šiltas, glaudus ir motyvuojantis dirbti ryšys darbo vietoje. Radau draugų, kurie man tapo itin brangūs. Esu dėkinga už šią neįkainojamą patirtį tiek savo universitetui, tiek žmonėms, kurie mane palaikė visu praktikos metu.
Gita Steponavičiūtė
Atliko praktiką Gaetano Oddo architektūros studijoje, Italija, 2016 m.
Komentarai
Rašyti komentarą