Erasmus patirtis Italijoje (1/4)

Dar dabar suvirpa širdis prisiminus savo ERASMUS laikotarpį. Pirmą kartą į ERASMUS‘ą išvažiavau prasidėjus trečiam kursui. Jau seniai buvau susigundžius pasinaudoti šia galimybe, praėjau atranką ir štai man atsivėrė durys į platųjį pasaulį!

Savo ERASMUS studijoms pasirinkau Italiją. Tai ne visai buvo mano pačios pasirinkimas, draugė paskatino rinktis būtent šią šalį dėl jos kultūros, istorijos, klimato ir, aišku, neišpasakyto grožio. Atvirai pasakius, buvau skeptiškai nusiteikus. Juk Italija – pietietiška šalis. Visi esam girdėję daugybę stereotipų apie pietiečius, jų gyvenimo būdą ir mum pakankamai svetimą kultūrą. Bet surizikavau ir tenka prisipažint, nesigailėjau nė vienos ten praleistos dienos!

Važiuojant į Italiją turėjau galimybę pasirinkti iš trijų universitetų : Bolonijos, Romos bei Foggia. Bolonija ir Roma atkrito iš karto, mat viena išvykimo sąlygų buvo ta, kad studijų programoje privalėjo būti du man reikalingi moduliai. Kadangi galėjau studijuoti tik anglų kalba, nes mano italų kalbos žinios apsiribojo pasisveikinimais ir atsisveikinimais (o tai iš esmės vienas ir tas pats žodis – CIAO ), tai ir reikiamų modulių ieškojau būtent angliškai. Foggia mane nustebino – radau tiek sau reikalingus, tiek ir daugybę kitų papildomų modulių, kuriuos turėjau teisę mokytis angliškai. Taigi, mano sprendimas kaip ir buvo priimtas – Foggia!

Kadangi apie šį miestą nė nebuvau girdėjusi, pradėjau juo domėtis internete. Tai mažas pietų Italijos miestukas priklausantis Puglia regionui. Jūra, saulė ir geras oras! Mažų mažiausiai galėjau tikėtis to. Tad vos sužinojus, kad esu siunčiama pagal ERASMUS mainų programą studijoms į savo pasirinktą vietą, ėmiau planuotis kelionę ir visus su tuo susijusius reikalus.

Savaime suprantama, didžiausias galvos skausmas, kaip ir kiekvienam, buvo finansai. Kalbant atvirai, be savų lėšų tikrai neapsieisit. Taip, stipendija padengė didžiąją dalį visų mano išlaidų, tačiau išnaudojau ir savas santaupas. Kaip bebūtų, kai privalai tvarkytis savo finansus pats, tenka didžiulė atsakomybė. O juk pagundų laukia daug! Kelionės, pramogos, noras paragaut ko nors, ko dar nesi ragavęs, drabužiai, knygos, lauktuvės, galų gale kasdienės neišvengiamos išlaidos. Teko skaičiuoti ir visada gerai pamąstyti, ar tikrai verta išleisti tokią ir tokią sumą vienam ar kitam dalykui. Tad būkit protingi ir neiššvaistykit visų pinigų nuo pat pradžios, juk gyvent teks mažų mažiausiai tris mėnesius, per kuriuos bus visko! Taip pat nepamirškit, kad pradžiai jum visada reikės daugiau pinigų nei tikitės. Kelionės išlaidos, apgyvendinimas, galų gale pasiruoškit ir netikėtumams! Juk visko gyvenime būna J

ERASMUS‘as buvo mano pirma kelionė taip toli nuo namų vienai. Trumpą akimirką svarsčiau, kaip viskas bus... Paskui numojau į tai ranka – susitvarkysiu! Norėjau tos laisvės, nepriklausomybės, naujų iššūkių. Tad į lėktuvą lipau kupina didelių lūkesčių ir be jokios baimės.

Savaime suprantama, kelionei taip pat pasiruošiau iš anksto. Nesinorėjo blaškytis kaip pasimetusiai avelei. Viskas klostėsi pakankamai sklandžiai, nors tiesą sakant, vos atsidūrus Italijoj, norom nenorom teko susipažint su jų gyvenimo būdu. SIESTA! Aš skubėjau, mat iš oro uosto turėjau nuvykti į autobusų stotį iš kurios važiavo autobusas į Foggia. Kadangi per dieną važiuoja tik vienas reisas, mano laikas buvo limituotas. Tam, kad pasiekčiau autobusų stotį, visų pirma iš oro uosto privačios kompanijos autobusu reikėjo nusigauti į pagrindinę Romos stotį. Tačiau autobuso vairuotojas nusprendė nevažiuoti, juk siesta! O mes, menki turistai, neva palauksim kito autobuso. Ėmė nervas vis žvilgtelint į laikrodį ir skaičiuojant bėgančias minutes ir svarstant, kas bus jei nespėsiu??? Tačiau likimas man buvo palankus. Atvažiavo kitas autobusas ir mano kelionė tęsėsi. Trumpai drūtai, spejau į autobusą važiuojantį į Foggią ir po 5 valandų kelionės atsidūriau ten. Mažame miestelyje, apie kurį dar nieko nežinojau. Bet visai netrukus tai tapo mano namais.

Stotyje mane pasitiko laukiantys ESN nariai. Kadangi Foggia Universitetas bendrabučių neturi, visi atvykstantys ERASMUS studentai gyvena nuomuojamuose butuose. Vietą, savaime suprantama, reikia susirasti iš anksto ir čia labai pagelbsti ESN nariai, kurie savo darbą atlieka iš ties puikiai. Negaliu gailėti pačių gražiausių žodių ESN Foggia, kurie tapo mano šeima ir padėjo man visose situacijose, kuriose man kilo problemų. Taigi, pasitikę mane stotyje, pasiteiravę apie kelionę, jie mane nuvežė į mano naujuosisu namus. Butą dalinausi dar su 4 studentais ir netrukus tapom viena šeima. Prasidėjo mano ERASMUS gyvenimas.

O jis buvo nuostabus! Italija – magiška šalis. Ir greičiausiai nesvarbu, kuriame jos kampelyje būtum, nejausti tos magijos neįmanoma. Dauguma (ypač vietinių) nuolatos stebėdavosi, kas gi savo noru važiuoja į Foggią, tačiau jie juk čia gyvena nuo pirmos savo gyvenimo akimirkos. O man tas miestas tapo brangiausia vieta! Sunku paaiškinti, kas gi tokio magiško čia buvo, tačiau ne aš viena priėjau šią išvadą. Galbūt taip buvo todėl, kad čia gyveno šilti ir malonūs žmonės, galbūt todėl, kad pietų Italija nuo šiaurinės šalies dalies skiriasi kaip diena nuo nakties savo jaukumu ir žmonių būdu, galbūt taip buvo dėl pačių žmonių, kuriuos sutikau. Ne vien ERASMUS‘ų, tačiau ir vietinių. Gyvenimas čia buvo kitoks. Čia visad švietė saulė, žmonės čia mėgavosi gyvenimu, jie buvo šilti ir laimingi. Gyvendamas tokioje aplinkoje pats nejučiomis imi šypsotis. Ir tam nereikia jokios priežasties.

Aišku, buvo ir šiokių tokių nesklandumų. Pietietiškas gyvenimo būdas smarkiai skyrėsi nuo mums įprasto lietuviškojo. Siesta, per kurią nedirba absoliučiai niekas, nuolatinis riksmas, eismas – tikra mistika. Teko mokytis gyventi iš naujo gerbiant jų kultūrą bei taisykles, tačiau kartais iš tiesų susiimdavau už galvos ir svarsčiau – kaip įmanoma taip gyvent??? Didžiausia bėda buvo nuolatinis vėlavimas. Prie jo taip ir nepripratau. Vėluoti penkias - dešimt minučių dar ne pasaulio pabaiga. Tačiau italų vėlavimas buvo visai kitoks. Vėluoti valandą laiko yra visiškai normalus dalykas! Man, punktualiai lietuvaitei, tokie dalykai buvo nesuprantami, tačiau ilgainiui pripratau, kad jei susitikimas planuojamas septintą valandą, galiu ramiausiai ateiti aštuntą ar net po aštuonių ir vis tiek dar teks laukti :D

Studijos sekėsi puikiai. Paskaitų man lankyti neteko, mat jos nebuvo dėstomos anglų kalba. Tačiau dėstytojai atsiuntė visą reikiamą medžiagą ir studijavau pati savarankiškai. Iš vienos pusės tai buvo pliusas, galėjau savo laiką planuoti kaip man patiko, nes nereikėjo kas rytą keltis ir eiti į universitetą. Iš kitos pusės buvo sunku studijuoti vien teorinę medžiagą, trūko pačių dėstytojų komentarų ir požiūrio. O ir egzaminai laukė kitokie, nei Lietuvoje. Lietuvoje praktiškai visi egzaminai vyksta raštu. Italijoje – žodžiu. Kaip dabar prisimenu tą jaudulį prieš pirmąjį egzaminą: kaip seksis? Ko klaus? Ar sugebėsiu atsakyti? Mano anglų kalbos žinios iš tiesų buvo geros, tačiau ar jų užteks akademiniais klausimais? Čia duosiu patarimą visiems, kas ruošiasi vykti į ERASMUS‘ą ar mažų mažiausiai mąsto apie tokią galimybę – kuo daugiau mokykitės anglų kalbos. Nesvarbu kaip, ar žiūrėdami filmus anglų kalba, ar skaitydami knygas angliškai, ar susirašinėdami su užsieniečiais, ar netgi eidami į anglų kalbos kursus. Tačiau mokykitės. Vėliau tai iš tiesų atsipirks. Taip pat mokykitės nuvykę tenais. Nesvarbu ar savarankiškai, ar eidami į paskaitas. Nepamirškit, kad ERASMUS‘as ne vien laukiančios pramogos, bet ir laukiačios knygos, namų darbai ir egzaminai. Juk daug smagiau grįžt namo, kai pečių neslegia laukiantys atsiskaitymai Lietuvoje, o visus egzaminus puikiausiai išsilaikai šalyje, į kurią atvykai J