Erasmus pusmetis Čekijoje

Sveiki,

    Visų pirma, labai džiaugiuosi galėdama pasidalinti ir kartu pasidžiaugti savo patirtimi Erasmus studijų programoje.

   Esu Asta Ivaškevičiūtė ir man teko galimybė išvažiuoti mokytis į svečią šalį su Erasmus studijų programa. Mūsų pasirinkta šalis buvo Čekija, o miestas, kuriame mokėmės buvo Brno – antras pagal dydį Čekijoje. Mokydamasi verslo vadybos fakultete iš tiesų galėjau džiaugtis dideliu šalių ir universitetų pasirinkimu, tačiau nugalėjo būtent Čekija.  Sužinojimas, jog stipendija, kurią gausiu, yra netgi šiek tiek didesnė nei šios šalies minimalus darbo atlyginimas, buvo vienas iš svarbių aspektų renkantis šalį, tačiau jis nebuvo vienintelis.

   Čekija garsėja nuostabia savo sostine Praha, kurios kultūrinis paveldas yra žinomas tikrai daugeliui, taip pat mūsų pasirinkta šalis yra centrinėje Europos dalyje, tai reiškia, kad iš čia yra puiki galimybė keliauti.

   Mano kelionė prasidėjo Vilniaus autobusų stotyje. Kadangi turėjome kontaktus žmonių, ankščiau buvusių šiame universitete, jie patarė, kad su firma „Eurolines“ bilietai yra patys pigiausi, nors kelionė trunka apie 20 valandų. Po tikrai varginančios kelionės mus pasitiko mentorius. Universitete puikai veikia „buddy“ sistema, kurioje kiekvienas Erasmus studentas gauna savo čeką studentą, padėsiantį įsikurti ar pasitikti atvažiavus i miestą.

    Universitetas bei bendrabutis puikiai mus priėmė, galiausiai visi Erasmus studentai buvo apgyvendinti bendrabučiuose ir jiems vietos netrūko.Įsikūrėme savo kambariuose. Nors kambariuose teko gyventi su čekais, jie buvo tikrai jaukūs. Mano gautas bendrabutis buvo labai modernus, visą laiką atrodė tarsi gyvenu labai tvarkingame bute.

   Taigi po kelionių mieste, po pirmosios pažinties su čekų kultūra, universitete prasidėjo orientacinė savaitė. Per ją buvo kalbama apie renginius Erasmus laikotarpiu, apie universitetą ir kitą naudingą medžiagą. Per šią savaitę mes keliavome tikrai nemažai, buvome vyno fabrike Znojimo mieste, keliavome po Macochos urvus, lankėmės Špilberko pilyje ir matėme tikrai nuostabius dalykus. Taip pat ragavome įvairius čekiškus patiekalus bei gėrėme karštą vyną lauke, prie Brno pilies, kai oras buvo tikrai blogas.

   Po orientacinės savaitės reikėjo kibti į mokslus. Nors programa, kurią susiderinome savo universitete, ne visiškai atitiko, tačiau universitetas geranoriškai bandė padėti, man leido netgi vieną dalyką, kuris man buvo itin svarbus, mokytis namuose. Taigi suderinti programą nebuvo sunku.

   Prasidėjus mokslams buvau šiek tiek nustebusi, nes girdėjau nemažai pasakojimų, kaip lengva Erasmus studentams mokytis, tačiau mūsų universitete paskaitos vyko su čekais studentais ir dėstytojai neatsižvelgė į tai, ar tu esi Erasmus studentas. Taip pat mokytis turėjome ir su magistrais, kadangi mokėmės dalykų, kurių mums reikia ir jie tiesiog nebuvo suskirstyti bakalauro studijoms ar magistro. Taigi mokytis išties nebuvo lengva.

   Mums pasisekė, kad savo Mendel universitete turėjome puikią komandą „ISC Mendelu Brno“, kuri mumis rūpinosi ir organizavo nuostabius renginius ir vakarėlius tokius, kaip „International market“, „Country presentation“, „Welcome back party“, „Tram paty“ , „Boat party“,“Good bye party“ ir daugelį kitų šaunių renginių. Taigi mokslo metų eigoje veiklos mums tikrai netrūko, pasibaigus vienam renginiui, laukdavom kito. Tačiau ir be šių oficialių renginių veiklos Čekijoje tikrai buvo. Kiekvieno Erasmus studento gimtadienius švęsdavome kartu, dažnai sugalvodavom ir savo renginius. Visi kartu šventėme ir Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Velykas, Moters dieną, dažnai rengdavome barbecue vakarėlius. Taip pat su savo mentore vykau į tradicinę vyno degustaciją Milotice miestelyje, kuriame buvo daugiau nei 1000 vyno rūšių. Kelis kartus taip pat pavyko suplanuoti trumpas kelionės aplink Čekiją ir Brno miestą. Su nemaža kompanija vykome i Vengrijos sostinę Budapeštą, čia praleidome nuostabų savaitgalį. Taip pat sužinojau, kad Budapeštas kai kur yra laikomas mažuoju Paryžiumi. Architektūriniai paminklai, Bazilizika ir Parlamentas padarė neišdildomą įspūdį apie šį nuostabų miestą. Tačiau ir kitos dvi kelionės į Prahą ir į mažą Olomous miestelį buvo nuostabi ir neįkainojama patirtis.

   Prieš kelionę labai baiminausi, nes viskas atrodė labai baisu ir nepažįstama, tačiau tai yra visai kitoks požiūris į gyvenimą. Pagyvenusi 5 mėnesius svečioje šalyje, pakeičiau požiūrį apie daugelį dalykų. Ir dabar drąsiai galiu pasakyti, kad tai buvo tik pirmoji kelionė. Dabar turiu draugų daugelyje Europos šalių, todėl keliauti man tikrai nėra problema.

   Čia susiradau tikrai nuostabių draugų, su kuriais palaikau ryšį iki šiol, nors mus skiria kalbos ir kultūrinis barjeras, bet vis dėl to esame tikrai labai panašūs, radome tiek daug bendro, kartais pakakdavo tik pasakyti kelis žodžius ir iškart vienas kitą suprasdavome. Labai tikiuosi šiuos žmones greitai pamatyti, nes jų aš niekada nepamiršiu.

   Noriu visiems labai padėkoti už šią patirtį, visų pirma VGTU universitetui, Mendel universitetui bei daugeliui kitų žmonių, kurie prie šito prisidėjo.

Asta Ivaškevičiūtė