Erasmus studijos HTW Berlin universitete (Vokietija)

 

Išvykti su Erasmus programa sugalvojau atsitiktinai, tiesiog draugai pasiūlė pabandyti sudalyvauti atrankoje, aš per daug nesitikėdamas ir pabandžiau. Viso to rezultatas – Erasmus studijos Vokietijoje, Berlyne HTW Berlin universitete.

Mano 3 prioritetinės šalys renkantis studijas svetur buvo Portugalija, nes čia šilta, daug vakarėlių ir mažai mokslų (bent jau taip įsivaizdavau), Vokietija, nes čia įgausiu naudingos patirties ir Lenkija, nes ji arti namų. Galų gale pakliuvau į Vokietiją. HTW Berlin universitetą rinkausi todėl, kad jis buvo praktiškai vienintelis Vokietijoje, kuriame galima studijuoti anglų kalba (taip, vokiečių kalbos aš visiškai nemokėjau), o ir programa (International Business) pasirodė visai įdomi.

Studijuoti sekėsi geriau negu tikėjausi. Visi sakydavo, kad Vokietijoje bus labai sunku, griežta tvarka, griežti dėstytojai, bet pasirodo, kad visa tai yra tiesiog mitas. Dėstytojai labai draugiški, išmanantys savo sritį. Namų darbų praktiškai nėra, išskyrus prezentacijas, dauguma dalykų gan įdomūs ir po pirmos paskaitos norisi jas lankyti ir toliau.

Praktiškai kiekvienam studijų dalykui reikėjo daryti prezentacijas grupėse arba referatus, prezentacijos trukmė – apie 45 min. Referatus patarčiau rašyti pačiam arba verstis iš kitos kalbos, nes tikrai tikrina dėl plagijavimo (buvo įkliuvusių žmonių).  Beje, paskaitų lankymas nebūtinas, tad net jeigu nelankote, bet prezentaciją atsiskaitote, niekas ant jūsų nepyks.

Apgyvendinimo variantai yra keli:

1) Bendrabutis. Tikrai geras bei pats pigiausias variantas. Gausite kambarį su virtuvėle ir dušu, tad dalintis nereikės. Dar keli bendrabučio pliusai: tame pačiame pastate yra skalbykla bei stalo tenisas, taip pat nedidukas baras, kuriame po 2-3 kartus per savaitę susirenka studentai išlenkti vieną kitą alaus bokalą, pažaisti biliardą, šachmatais bei stalo futbolą, tad nuobodžiauti vakarais tikrai neteks. Šalia yra tinklinio aikštelė, stadionas, parduotuvė. Svarbu tai, kad bendrabučio kambarį reikia iš anksto užsiimti, kadangi vėliau jų nebelieka.

2) „Arwobau“ apgyvendinimo įmonės gyvenamieji butai. Būtent šį variantą aš ir pasirinkau, kadangi laisvų vietų bendrabutyje jau nebuvo. Šie butai yra šiek tiek brangesnis, bet daug patogesnis variantas, galite gyventi vienas už  maždaug 270 eurų arba dviese už  apytiksliai 340 eurų. Aš gyvenau vienas, turėjau atskirą virtuvę bei vonios kambarį. Gyvenantys dviese gaudavo 3 kambarių butą. Sąlygos puikios, 5 minutės iki universiteto, studentų taip pat gyvena daug, todėl liūdna tikrai nebus. Jeigu nepagailėsite papildomų 50-70 eurų, patarčiau rinktis šį variantą.

3) Pačiam susirasti butą nuomai. Tai, pasirodo, ne taip jau ir lengva. Tuo metu, kai ruošiausi vykti į Vokietiją,  butų nuomos kaina svyravo nuo 500 ir daugiau eurų, apie šį variantą daugiau informacijos neturiu.

Kad ir kaip norėtųsi, tačiau stipendijos pragyvenimui neužtenka, teks panaudoti ir savų pinigų. Gaminant namie, maistui išeina apie 100-130 eurų per mėnesį, priklausomai nuo poreikių. Jeigu mėgstate padalyvauti ir pasivaikščioti po klubus, teks išleisti šiek tiek daugiau. Viešasis transportas kainuoja 30 eurų per mėnesį su studento pažymėjimu, kurį jūs gausite.

Kelionė nuo Vilniaus iki Berlyno – 115 Lt autobusu, tai pigiausias man žinomas variantas. Aš pats rinkausi važiuoti nuosavu automobiliu, nes keliavome dviese, išlaidos buvo gal 30 Lt didesnės, tačiau daug didesnis ir patogumas, be to, daiktų galėjau pasiimti kiek norėjau.

Pačiame Berlyne teks nemažai paplušėti su visa dokumentacija. Nei vienoje įstaigoje su jumis nekalbės angliškai, tad jeigu nemokate vokiečių kalbos, bus šiek tiek keblu viską tvarkytis vienam. Visgi per daug jūsų nenuliūdinsiu – ką ir kaip reikia daryti su dokumentais, paaiškina universiteto kuratoriai ar net palydi į reikalingas institucijas. Tai būtų vienas iš variantų kaip greičiau susitvarkyti dokumentus.

Sumokėjimui už būstą, internetą ir gauti taip vadinamus „welcome to Berlin money“ (mums duodavo po 50 eurų, tačiau sakė, jog mes paskutiniai, kuriems taip pasisekė), reikia būtinai turėti vokišką banko sąskaitą, tačiau viskas ne taip paprasta kaip atrodo. Lietuvoje sąskaitą galima atsidaryti per 5 minutes praktiškai bet kuriame banke, o Vokietijoje iš pradžių teks nueiti užsiregistruoti, dažniausiai tam priimama tik po savaitės. Būtinai su savimi turėkite studento pažymėjimą ir kitus svarbius dokumentus. Ten jums teks pabendrauti su tam tikru paskirtu vadovu ir jis nuspręs, ar jums atidaryti sąskaitą, ar ne. Aš patarčiau sumeluoti ir pasakyti, kad mokysitės čia bent jau 2 metus ar net planuojate čia pasilikti ilgesniam laikui, nes buvo atvejų, kai tiems, kurie  atvykdavo pusei metų, tiesiog neatidarydavo banko sąskaitos.

Dėl sveikatos draudimo: paprasčiausias atvejis yra pasidaryti Europos draudimo kortelę Lietuvoje.  Jei jos ir nepasidarėte, tai galima bus padaryti ir Vokietijoje.

Laisvalaikis, kultūra, kelionės, pramogos... Čia net nežinau, nuo ko pradėti ir kuo užbaigti. Berlynas šioje srityje turi ką pasiūlyti. Miestas kupinas subkultūrų nuo bohemisto iki metalisto – visi čia suras sau kampelį. Siūlyčiau būtinai apsilankyti Mauer parke ir jo „blusų turgelyje“. Taip pat patarčiau apsilankyti technikos muziejuje, užkilti į televizijos bokštą (geriausia – vakare) bei nepamiršti prilipdyti kramtomąją gumą ant Berlyno sienos likučių Potsdam platz’e.

Žmonių grupėms nuo 4 ir daugiau kelionės į kitus miestus kainuos nebrangiai, todėl galima bus aplankyti Hamburgą, Leipzigą bei kitus ne ką mažiau įdomesnius miestus. Praktiškai kiekvieną savaitę universiteto kuratoriai organizuoja įvairias ekskursijas ir erasmus studentų susitikimus klubuose ar baruose. Pats universitetas taip pat siūlo begalę nemokamų bilietų į profesionalias tinklinio, krepšinio, ledo ritulio bei kitas varžybas.

Būrelių pasirinkimas universitete platus, nuo fechtavimosi ir tinklinio iki mažiau fizinio aktyvumo reikalaujančių šachmatų. Ir jie, beje, tikrai nebrangūs, dažniausiai nuo 10 iki 20 eurų visam semestrui, tad siūlyčiau pasinaudoti galimybe turiningai praleisti laiką. Prie pat universiteto taip pat yra valgykla, kurioje už 4-5 eurus „prisikimši į valias“, maisto pasirinkimas taip pat didelis, tad nusivilti neteks.

Kiek man pasirodė, tikrieji vokiečiai yra gana uždari bei sunkiai prisileidžiantys žmones. Jeigu bent kiek mokate vokiškai, tai siūlyčiau su jais kalbėti jų kalba, arba bent jau bandyti, jiems patinka, kai žmonės stengiasi.

Tiems, kas ruošiasi vykti Erasmus studijoms ir bijo Vokietijos, nes tėvo draugo sūnaus pažįstamo draugas girdėjo, kad čia bus labai sunku, teks daug mokytis ir pan, siūlyčiau neklausyti tų mitų, o pačiam išvykti ir juos panaikinti, vykite į HTW Berlin, nepasigailėsite. Sėkmės!

Oleksandr Fedurtsya