Studijos Ispanijoje: siesta, fiesta ir kiti stereotipai

Ištisus metus skruostus kutenantys saulės spinduliai, palmių pavėsis ir skaidrią padangę atspindinti jūra. Skamba tarsi svajonė?! Laimei, tai tikro gyvenimo, studijuojant  Universidad Politecnica de Valencia (UPV), dalis.

Dar prieš metus sėdėdama ispanų kalbos pamokoje ir pro langą žvelgdama į lietuvišką melancholišką dangų bei nenurimstantį pavasarinį lietų, galėjau tik pasvajoti apie šiltus kraštus. Sunku patikėti, jog būtent tai prieš pusmetį ir tapo kasdienybe. Jeigu kas nors prieš metus būtų paklausęs – ką manai apie Ispaniją? Nedvejodama būčiau atsakiusi  ̶  svajonių šalis, į kurią visą laiką ėjau: pradedant kalbos mokymusi ir baigiant salsos ritmais bei ispaniškų melodijų paieškomis.

Tad vieną žvarbų sausio rytą, oro uoste bestovint su visa manta priešais išvykimo vartus, negalėjau patikėti, jog pagaliau atsiveria vartai į kitokį pasaulio pažinimą. Su nerimu bei nenumaldomu naujų potyrių troškimu svarsčiau – o kas toliau?

Nerimą kėlė ir studijų klausimas. Būnant Lietuvoje teko išgirsti daugybę skirtingų nuomonių: Ispanijoje anglų kalbos nei su žiburiu nerasi, studijos vyks tik ispanų kalba, mokytis nereikės – dėstytojai atlaidūs, arba atvirkščiai – niekam nerūpės, jog esi tik mainų programos studentas ir t.t. O kaip yra iš tikrųjų?

Atvykus į pirmą susitikimą su universiteto atstovais likome maloniai nustebinti – visi buvo paslaugūs ir pasiryžę padėti atrasti kiekvienam tinkančius studijų dalykus. Kita vertus, aiškiai supranti, jog norėdamas mokytis ne bet ką, o būtent savo specialybės programą, ispanų kalbos neišvengsi. Taip ir buvo – pusę paskaitų teko pasirinkti ispanų kalba. Tiesa, dėstymo metodologija šiek tiek skyrėsi nuo to, prie ko jau esame pripratę – UPV viskas orientuota į praktines užduotis, darbą grupėse bei žodinį atsakinėjimą. Tad šiuo klausimu, net studijuojant svetima kalba, gerus rezultatus pasiekti lengviau, kadangi bendradarbiaujant su vietiniais studentais ne tik galėjai sulaukti daug pagalbos, bet ir greitai patobulinti kalbos žinias, mat žodžiuose, jog ispanams anglų kalba svetima, yra daug tiesos.

Stereotipą, jog Ispanijoje studijuoti nereikia, galima drąsiai paneigti. Norėdamas gauti aukščiausią įvertinimą, turėji įdėti daug pastangų, nes jų nuomone – išlaikytas egzaminas jau yra puikus rezultatas. Nepaisant to, laisvo laiko taip pat užteko. Smagu, jog universitetas suteikia puikias galimybes turiningam studentų laisvalaikiui: sporto klubas, kovos menų, šokių pamokos, net laipiojimo ir būriavimo kursai univesiteto studentams yra nemokami. Taip pat reikėtų pasidžiaugti, jog universiteto bendruomenė noriai priima užsieniečius studentus – ir pačiai teko žaisti universiteto merginų futbolo komandoje.

Studentišku gyvenimu už universiteto ribų negalima skųstis. Nors pusę gautos stipendijos tekdavo sumokėti už būsto nuomą, visos kitos kainos nebaugino. Puikus pavyzdys – jei Lietuvoje už pieną tektų mokėti 3 Lt, ten jo kaina 55 euro centai. Ką jau kalbėti apie visada šviežius vaisius ir daržoves, kurie beveik per pusę pigesni, nei gimtojoje šalelėje. Žinoma, yra dalykų, už kuriuos tenka mokėti nemažai – norėdamas pasigaminti tradicinį lietuvišką karbonadą, už mėsą sumokėsi bemaž du kartus daugiau.

Transportas  ̶  kita opi problema. Autobusai, metro, traukiniai bei kitas viešasis transportas mums, lietuviams, pasirodytų tikrai brangus. Tačiau tam taipogi įmanoma surasti alternatyvą: kasdienio miesto gyvenimo išsigelbėjimą – dviratį. Dauguma Ispanijos miestų turi viešųjų dviračių sistemas. O norint pakeliauti po kitus miestus – vietiniai lėktuvai dažnai net dvigubai ar trigubai pigesni už traukinius.

Tiesa, pinigus išleistus transportui, lengvai galite kompensuoti kitose srityse – naktinis  gyvenimas, Erasmus studentams daug nekainuoja, mat kiekvieną naktį gali atrasti vis kitą klubą, kuriame mainų programų studentams įėjimas iki tam tikros valandos yra visiškai nemokamas. O nueiti tikrai yra kur.

Ispaniška kultūra taipogi yra aspektas, kuriuo vieni žavisi, kiti skundžiasi. Pažvelgus į vietinius gyventojus nedrįstum abejoti, kad tai laimingi žmonės. Tai visuomenė, kuri niekur neskuba, yra atsipalaidavusi ir visuomet besišypsanti. Vėluodamas 10 minučių, gali nestresuoti, nes jų laiko supratimu – atėjai laiku. Tačiau derėdamasis dėl kažkokio laiko termino darbui atlikti, turi susigriebti anksčiau, juk „mañana“ ( „rytoj“ ) yra vienas mėgstamiausių pasakymų

Taipogi mums neįprastas dalykas – siesta. Prieš išvykstant studijoms maniau – senas stereotipas. Tačiau pirmą kartą vidurdienį atsirėmusi į užvertas parduotuvės duris supratau – gal ir sena, bet tiesa. Didmiesčiuose to nepastebėsi, bet mažesniuose miesteliuose 14-17 val. yra poilsio metas. Sekmadieniais atidarytos parduotuvės taip pat nerasi. Tačiau pradžioje piktinęsis paskui supranti – gal ir teisinga sistema. Juk visiems dienos metu norisi pasimėgauti saulės bei viduržiemio jūros teikiamais malonumais.

Jei niūriai pro langą žiūrėdamas į nenuilstantį vidurvasario lietų vis dar svarstai – ar verta, nedvejodamas, sakyk – TAIP. Kad ir kur nukeliautum, Erasmus studijos paliks neįkainuojamą patirtį. Tai ne tik naujų pažinčių ir įspūdžių katilas, bet ir savarankiškumo, kalbos bei žinių mokykla, kurią visą gyvenimą prisiminsi su šypsena.

Justina Stukaitė