Studijos pagal dvišalius mainus Seule – mieste, kuris niekada nemiega

Kelionė iš Lietuvos į Seulą (P. Korėją) buvo varginanti – iš viso teko keliauti 28 valandas, dvi bemieges naktis. Tačiau tą akimirką, kai taksi vairuotojas pasitiko Seulo oro uoste ir pusantros valandos vežė per miestą iki mano naujos gyvenamosios vietos, visas nuovargis dingo ir negalėjau atitraukti akių nuo lango. Vaizdai buvo nepakartojami!

Seulas – didžiausias P. Korėjos miestas, kuriame persipina korėjiečių tradicijos bei modernizmas. Jeigu eini viena gatvės puse, jauti Korėjos imperijos dvasią, išlikusius pastatus, pilis, tipinius šiam kraštui; pasisuki į kitą pusę – visos tradicijos išnyksta ir pasijauti kaip New Yorke – dangoraižiai, modernūs stikliniai pastatai, Starbucks, McDonald’s, Seven Eleven…

Seulas, ko gero kaip ir visa Korėja, labai kalnuotas, todėl bevaikštant atsiveria ypatingo grožio vaizdai. Netgi vaikštant centrinėmis Seulo gatvėmis, nuolat tenka kopti aukštyn arba leistis žemyn. Kas nepratę tokiais tempais vaikščioti, geriau pasportuokite prieš čia atvykdami.

P. Korėjos ir Lietuvos laiką skiria 6 valandos, todėl gali prireikti netgi 3 savaičių kol bus pilnai persiorientuota prie skirtingų laiko zonų. Subtropinis klimatas verčia nuolat nešiotis skėtį, nes lietus čia dažnas reiškinys. Kartais pasitaiko uraganų, kartą sulaukėme taifūno, kuris atėjo iš Japonijos. Ryte gatvėse buvo pilna išvartytų medžių, lapų, išmėtytos parduotuvių iškabos ir pan.

Seule gyvena apie 12 mln. žmonių, todėl gatvėse nuolat pilna prekeivių ir turistų. Kai vaikštai gatvėmis dienos metu, miestas atrodo labai perpildytas, tačiau dar labiau perpildytas jis tampa naktį. Tada labai intensyviai verda naktinis gyvenimas, nesvarbu, ar tai būtų pirmadienis ar savaitgalis. Tiems, kas nemėgsta sėdėti namie, veiksmo atsiras bet kuriuo paros metu, bet kurią savaitės dieną!

Patys korėjiečiai labai drovūs žmonės, tačiau labai mandagūs. Savo mandagumą išreiškia nusilenkdami arba ką nors duodami – ir būtinai paduos abiem rankom. Nors mes, europiečiai, jiems atrodom labai įdomūs, pirmi neprieis ir neužkalbins – stebės iš šono. Keletas korėjiečių draugų paaiškino, jog jie drovisi kalbėti angliškai. Ir iš tiesų, parduotuvėse, restoranuose, vaistinėse ir kitose viešuose vietose vargu ar pavyks susikalbėti.

Maistas labai aštrus, todėl renkantis patiekalą vertėtų išsiaiškinti, ar jame ne per daug prieskonių. Užsisakius patiekalą, ne kartą teko maistą palikti nepaliestą, arba tiesiog suvalgyti tik ryžius. Teko girdėti, jog korėjiečiamas labai dažnai pasireiškia skrandžio vėžys; priežastis – per daug aštrus maistas. Nors kalbant apskritai, korėjiečiai mėgsta labai sveiką maistą – jūrų žolės, aštunkojai ir kitos jūrų gėrybės labai dažnai atsiduria kiekvieno gyventojo asortimento sąraše. O valgyti su lazdelėmis ne taip jau ir sunku!

P. Korėjos švietimo sistema labai gerai išvystyta ir vyriausybė tam skiria nemažai investicijų. Hanyango universitetas, kuriame mokiausi, yra vienas iš prestižiskiausių univeristetų P. Korėjoje. Be galo didelis; didžiausią dėmesį skiria inžinerijai. Verslo mokykla palyginus jauna, bet jau sulaukė didelio populiarumo. Universiteto miestelis – tarsi miestas mieste. Čia galima rasti visko – maisto parduotuvės, kavinės, bankai, koncertų salės, futbolo, teniso, krepšinio aikštynai, ir pan. Visi profesoriai yra kruopščiai atrinkti, turintys turtingą reziume. Mokytis tenka daug, nes visi moduliai yra intensyvūs ir profesoriai nemažai reikalauja. Teko pastebėti, jog studentai pradeda savarankiškai mokytis dar neprasidėjus mokslo metams. Atvykau čia savaitę prieš prasidedant mokslams, užsukau į biblioteką ir teko sutikti nemažai studentų, palinkusių prie knygų.

Živilė Kontrimaitė