Mano studentiškas pusmetis Šventajame Peterburge

2014 metų rudens semestrą praleidau Rusijos „šiaurinėje sostinėje“ – Sankt-Peterburge. Pagal dvišalių mainų programą studijavau Sankt-Peterburgo valstybiniame politechnikos universiteto Inžinerijos ir ekonomikos fakultete, Informacinės sistemos ekonomikos ir vadybos katedroje.

Pradėjusi ruoštis mainams nerimavau: ar geros bus kaimynės, ar įdomu bus mokytis, ar lengvai spręsis problemos. Susirašinėjau su priimančiojo universiteto koordinatore ir nusiraminau – viskas bus gerai. Ji skleidė draugiškumą ir supratimą, detaliai atsakydavo į klausimus ir visaip stengėsi padėti. Man atvažiavus draugiška atmosfera nepasikeitė: visus užsieniečius sutiko kaip pasaulio karalius, su mumis elgėsi labai mandagiai, nuo visų varginančių procedūrų su dokumentais mus atlaisvino, o mums buvo liepta tik pažindintis, pažinti miestą ir morališkai ruoštis mokslams.

„Užsieniečių aukštas“ bendrabutyje taip pat buvo karališkas, lyg ką tik po remonto. Kiekviename bloke yra du triviečiai kambariai, virtuvė, vonia ir tualetas. Jaučiausi kaip įprastame bute. Kaimynės pasitaikė labai geros, iš karto susidraugavome. Aš gyvenau su kazache, o už sienos gyveno dvi vokietės ir suomė. Iki mokslo metų pradžios buvo likusios dar kelios dienos ir jas norėjosi praleisti kuo įdomiau. Mes pertvarkėme kambarį, perstatėme visus baldus, sudarėme dar jaukesnę aplinką ir ėmėmės miesto pažinimo.

Rugsėjo 1-osios šventė vyko labai linksmai. Universiteto stadione, esančiam dideliame universiteto parke, vyko garsus koncertas, su šokiais, dainomis, visokiausiais pokštais ir fejerverkais. Tačiau rimtesni mokslai turėjo prasidėti tik po savaitės, todėl nešvaistėme laiko, nusipirkome bilietų į teatrus, muziejus, parodas, parkus, plaukiojome garlaiviuku miesto kanalais ir upe Neva, važiavome į arti esančius miestelius, maudėmės fontanuose. Vakarais šėlome kambariuose, gaminome skanų maistą, žiūrėjome filmus ir „multikus“, pažindinomės su kaimynais iš kitų kambarių.

Prasidėjus mokslams supratau, kad viso laiko atiduoti linksmybėms nebepavyks. Turėjau šešias darbo dienas! Taip, taip, šeštadienį nuo 10 iki 16 val. turėjau paskaitas už apvalaus stalo su pačiu baisiausiu ir tuo pačiu geriausiu ir labiausiai man įspūdį palikusiu dėstytoju. Kai kurios kitos paskaitos taip pat buvo įdomios. Katedros vedėjas mano vizito metu parinko man geriausius modulius ir dėstytojus. Studijavau iš karto su 2, 3, 4, 5 ir 6 kursų studentais. Grupės draugai pavydėjo man, nes mokiausi tik to, kas iš tikrųjų naudinga. Mokslai ėjo gana intensyviai, buvo rašoma daug darbų, laboratorinių, testų, ataskaitų ir kontrolinių. Studijų lygis ir organizavimas buvo panašus į VGTU, jaučiausi kaip žuvis vandeny. Dėstytojai elgėsi labai geranoriškai, rodė didelį supratimą, su mielu noru dalinosi papildoma medžiaga. Vieną modulį mums skaitė angliškai kalbantis, atvažiuojantis kartą per dvi-tris savaites vokietis.

Fakulteto pastatas stovi universiteto parke, iki kurio nuo bendrabučio reikia eiti tik 5 minutes. Tai be galo patogu, nes nereikia rytais stumdytis metro. Kai kuriems studentams netgi nereikėjo išeiti į lauką: bendrabučio pastatas yra sujungtas su dviem universiteto fakultetais, tad ryte galima ateiti į auditoriją su šlepetėmis, chalatu ir kavos puodeliu.

Bendrabutis stovi patogiai ne tik universiteto atžvilgiu. Aplink jį maisto parduotuvės, du prekybos centrai, kino teatras. Iki metro reikia eiti 10 minučių, o iki centro iš ten važiuoti 20 minučių. Rajonas yra ramus ir turtingas, jame nebaisu vaikščioti bet kuriuo paros metu.

Sankt-Peterburgas yra kultūros sostinė. Keturių mėnesių užtenka pajusti miesto didybę, jį paliesti, pauostyti, pamilti. Bet keturių mėnesių niekaip neužtenka jo prisisotinti, pažinti giliau, apeiti viską, ką buvai suplanavęs, pamatyti viską, ko tikėjaisi. Net gyvenant ten abejoju ar galima būtų pažinti šį miestą iki galo. Teatrai, parodos, muziejai, ekskursijos, koncertai, šokių pamokos, parkai, filmai, vakarėliai užpildė visą mano laisvą laiką ir atnešė krūvą nepamirštamų emocijų! Tai buvo nepakartojamas pusmetis. Prisiminsiu jį kaip pirmą žingsnį į naują, nepažįstamą, savarankišką pasaulį, kaip pasinėrimą į pasakiško miesto kutūrą, ritmą, kaip nenustojamą būties džiaugsmą.

Esu be galo dėkinga universitetui, davusiam man galimybę patirti tai, ką patyriau. Patariu visiems keliauti kiek tik leidžia aplinkybės. Jūs niekada nepasigailėsite pasiryžę. Teisingų sprendimų ir malonių kelionių!

Nuotraukas ir istorijas iš mano studijų ir gyvenimo mainų metu galite pamatyti mano blogʼe.

Lidija Kirjackaja