Įspūdžiai po Erasmus studijų Helsinkio Metropolijos universitete, Suomijoje

Esu Karolina, Spaudos inžinerijos studentė. Įveikę dokumentų pildymo baimę, su studijų drauge rugpjūčio viduryje išvykome į šiaurę – Suomiją. Apsistojome pačioje šalies širdyje – Helsinkyje. Nors tradiciškai tikėjomės gyventi daug šaltesniame klimate, taip nenutiko. Klimatas ten toks pat kaip ir Lietuvoje, gal tik porą laipsnių vėsesnis.

Išvykome studijuoti Media inžinerijos („Media Engineering“) programos į Helsinkio Metropolijos universitetą (Helsinki Metropolia University of Applied Sciences). Pirmoji savaitė buvo supažindinimas su universitetu, mokymo sistema, vykstančiais renginiais, suomių kultūra ir dar daugybe dalykų. Tik atvykus mus pasitiko linksmas koordinatorius, kuris vėliau aprodė mums žymiausias vietas, miesto centrą, paaiškino, kaip naudotis viešuoju transportu ir t. t.

Studijos vyko anglų kalba, bene visi dėstytojai puikiai kalbėjo angliškai, nebuvo jokių bėdų dėl kalbos (na, pirmoji savaitė buvo nelengva, bet labai greitai pavyko „persilaužti“). Labai nustebom, kai sužinojom, kad tvarkaraštį susidarysim pačios, VGTU jie visiems būna sudaryti. Gaudavom namų darbų, tačiau prieš tai juos išsiaiškindavome paskaitų metu. Kitas įdomus dalykas – semestras suskirstytas į du periodus, po kiekvieno seka sesijos savaitė, tada projektų savaitė. Egzaminai būdavo ne visų modulių, kai kuriuos dėstytojai įvertindavo pagal darbą, atliktą semestro metu. Suomiai labai sąžiningi žmonės, niekas nenusirašinėja. Ne visi moduliai prasideda tuo pačiu metu, pavyzdžiui, vienas nuo rugsėjo 1-osios, kitas – nuo 16-osios, trečias iš viso tik spalį... Dėl to tvarkaraštis buvo gana laisvas, turėjom laiko pasižvalgyti po miestą.

Turėjome šiek tiek problemų dėl modulių, ne viską radome taip, kaip susidėliojome dar būdamos Lietuvoje. Grįžome su skolomis, tačiau visus ten pasirinktus modulius užskaitė, skolas taip pat greitai likvidavom. Mokytis nėra sunku, gal kažką gąsdina anglų kalba, tačiau to tikrai nereikia bijoti, dėstytojai supranta ir jei reikia pakartoja dar kartą, ir dar...

Universitetas siūlo apgyvendinimą HOAS apartamentuose. Galima gyventi dviese kambaryje, trise bute (3 kambariai, 3 gyventojai) arba mega draugų tipo bute (4 kambariai, 8 gyventojai). Kainos vienam gyventojui svyruoja nuo 300 iki 500 eurų mėnesiui. HOAS yra skirtinguose miesto rajonuose, mums pasisekė, gyvenome pačiame centre! VGTU stipendija gyvenant Skandinavijos šalyse yra mažoka, reikia ir savo lėšų. Papildomai reikėdavo apie 200 eurų per mėnesį. Viešasis transportas mėnesiui kainavo 50 eurų.

Prieš važiuojant į Suomiją reikėtų pasiruošti tam, jog visi žmonės yra labai drovūs ir niekada neužkalbina pirmi. Mums, lietuviams, tai keistokai atrodo, bet ten – normalu. Niekas iškart nesiūlo pagalbos, bet laukia, kol paprašysi pats. Visada parodo ir paaiškina, kur esi, kaip nukeliauti iki kelionės tikslo. Be to, visi žmonės, nuo mažų iki garbingo amžiaus, moka angliškai! Jokių bėdų nebus nei parduotuvėje, nei perkant bilietus ar dar kur.

Suomija yra nuostabi šiltuoju metų laiku, tačiau ir žiemą čia yra ką veikti! Mylimiausias jų sportas – ledo ritulys, rungtynės labai įdomios! Taip pat žiemą suformuojamas ledas prie centrinės stoties, galima čiuožinėti pačiūžomis po atviru dangumi. Maži keltai kelia į nuostabią salą – Suomeliną. Stulpai „aprakinėti“ dviračiais. Labai keista, bet tik pora kartų iškrito sniegas! Ir laikėsi tik kelias minutes... Tačiau kai keliavome į Laplandiją, radom ir sniego, ir šalčio (žemiausia temperatūra kokią pajautėme – 37,1 laipsniai šalčio). Kalėdų Senelį matėm, pasisveikino lietuviškai. Suomiškas saunas taip pat išbandėme ne kartą.

ESN siūlė daug renginių, vienas įsimintinesnių – Metro Sport. Tą dieną niekam nereikia eiti į paskaitas, visi keliauja į olimpinį stadioną ir daro ką nori, daugybė sporto šakų laukia milžiniškame stadione. Aišku, organizuojami ir vakarėliai, Karibų piratų kruizas iki Švedijos, panašūs renginiai. Vietiniai studentai turi savo „aprangą“ – kombinezonus. Skirtingos spalvos leidžia suprasti, ką žmogus mokosi, įvairios emblemos ir dar daug visokių prikabinti ženklų rodo, kur esi dalyvavęs, ar aktyvus esi. Kitas faktas – niekas jų neskalbia. Atrodo įdomiai.

Pabaigoje norėčiau paraginti studentus vykti ne tik į šiltuosius kraštus, bet ir pamatyti kitokias, mažiau žinomas kultūras. Juk ne kiekvienas keliaus atostogauti į Suomiją... Sėkmės!

Karolina Kavolynaitė