Erasmus+ praktika (doktorantūros stažuotė) Salon de Provence, Prancūzijoje

ERASMUS programa gera tuo, kad nereikia „praeiti“ komplikuotų konkursų. Paramą stažuotei gavau laiku.

Prancūzijoje gyvenau karo pilotų mokymų bazėje. Nors gyvenau nedideliame miestelyje, buvo įdomų pamatyti įvairios rasės bei religijos žmonių. Taip pat patiko kalnuotos ir uolėtos vietovės, kurių Lietuvoje mes neturime. Mačiau labai įspūdingas skardžiais apsuptas įlankas (prancūzai jas vadina calanque), kurias skalavo Viduržemio jūra. Vienas aeronautikos laboratorijos doktorantas man paskolino savo dviratį, tad su juo ne tik pasportavau, bet ir apkeliavau nemažai apylinkių. Prancūzijoje traukiniuose ir autobusuose galima nemokamai vežtis dviratį, todėl nukeliavęs į kitus miestus ir miestelius galėjau patogiai važinėtis dviračiu ir grįžti atgal. Tokiu būdu apkeliavau garsius Prancūzijos miestus: Marselį, Avinjoną, Aix en Provancą. Kai Lietuvoje orai jau šalo, Prancūzijoje kurį laiką jaučiausi ganėtinai vasariškai. Tik vėliau užėjo stiprūs Mistralio vėjai, kurie būdingi tam regionui ir gali pūsti net savaitę.

Pirmos atvykimo savaitės viduryje buvau supažindintas su darbo aplinka ir joje dirbančiais mokslininkais bei doktorantais, o po darbo valandų – su gyvenamąja vieta (kambarys, bazės aplinka, vagyklos ir prekybos centrai). Buvo parūpinta darbo vieta su kompiuteriu ir internetu, leidimas įėjimui į bazę, kortelė įėjimui į ONEROS patalpas bei valgyklos kortelė. Buvau maloniai priimtas į mokslininkų kolektyvą. Aš juos sutikau su lietuviškomis vaišėmis, jie – su prancūzišku šampanu.

Kadangi pirmą savaitę vyko labai svarbus ONERAI susitikimas, tiesioginiai mano vadovai (Bruno, Thomas ir Fabrice) buvo išvykę ir su jais susipažinau tik antrą savaitę. Bruno buvo man iš anksto palikęs ant stalo straipsnių su Fitso dėsnio tematika, kuri siejasi su jų tyrimų sritimi. Jis buvo mano pagrindinis kuratorius, todėl su juo susitikę aptarėme visus praktikos niuansus, jis plačiau papasakojo apie Fitso dėsnį ir kaip jį taikyti savo tyrimuose.

Šiek tiek apžiūrėjau skrydžio treniruoklius, su vienu teko pabandyti paskristi. Jų nebūtų galima pavadinti treniruokliais, nes jie nieko netreniruoja, o naudojami, kaip priemonė, tirti žmogaus raumenų veiklą ir kitiems tyrimams.

Trečią savaitę man buvo paskirtas laikas pristatyti savo nagrinėjamą disertacijos temą. Mano pristatyme dalyvavo Thomas, Bruno ir Fabrice. Taip pat parodžiau skaidres, kaip supratau Fitso dėsnį. Vyko diskusija, kaip būtų galima patobulinti jų treniruoklių valdymą ir vizualizaciją. Lapkričio antroje pusėje buvo priimti 4 sraigtasparnio pilotai iš Brazilijos, kurie dalyvavo paruoštame tyrime. Tyrimus stebėjau ir aš.

Nemažai teko dirbti savarankiškai. Gilinau teorines žinias Fitso bei 3D modelių kūrimo tematika (informacijos paieška duomenų bazėse, straipsnių skaitymas).

Tadas Masiulionis