Bakalaurinio darbo rengimas ir gynimas Sereso technikos mokykloje (Graikija)

Aukštąją Sereso technikos mokyklą Graikijoje pasirinkau remdamasis dėstytojų ir iš ten grįžusiųjų rekomendacijomis. Mano Erasmus programos tikslas buvo bakalaurinio darbo rengimas ir gynimas svečioje šalyje. Trukmė – 3 mėnesiai, tačiau per tiek laiko galima susipažinti su šalies kultūra, žmonėmis, pakeliauti ir net spėti parengti baigiamąjį darbą.

Įsigijau lėktuvo bilietus likus dviem savaitėms iki skrydžio. Turėjau Europos sveikatos draudimo kortelę, bet nepamiršau ir privataus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų visam laikotarpiui, jis kainavo apie 38 Eur, tačiau nežinomoje šalyje geriau nerizikuoti. Atvykęs į oro uostą su savimi turėjau kuprinę su kompiuteriu ir kitomis smulkmenomis bei didelį lagaminą, pilną rūbų ir kitokių daiktų. Rinkdamasis daiktus vadovavausi principu „viską galimą nusipirkti“. Jeigu skrydis yra su persėdimu ir tas persėdimas trunka ilgai (Milano oro uoste teko praleisti nuo 21:00 iki 05:00), nedėkit daug vilčių, kad per persėdimą pamatysit dar vieną extra šalį - dažniausiai iki centro būna apie 1 valandą kelio, tai laiko, o ypač naktį, nėra tiek, kad kažką pamatytumėt. Rekomenduoju iš Lietuvos pasiimti maisto bent jau kelionės metui, nes oro uostuose valgyti brangu (geras užkandis kainuoja apie 10 Eur). 

Atvykęs į Seresą buvau apgyvendintas universiteto teritorijoje esančiame bendrabutyje. Na, tai ne toks bendrabutis, kokius turi VGTU. Dviejų aukštų didžiuliame name su daugybe kambarių viso gyveno tik 11 Erasmus'ininkų, ir 6 iš jų buvo lietuviai. Kambariuose gyvenom po 2, kiekviename kambaryje buvo vonios kambarys ir balkonas. Abiejuose aukštuose neužpildyta erdvė buvo bendravimo kambariai (community rooms) su odinėmis sofomis, mediniais stalais, kriaukle, spintelėmis, mikrobangų krosnele, šaldytuvu. Visame name buvo wi-fi. Beje - už gyvenamąsias patalpas mokėti nereikėjo (!). Taip pat universiteto teritorijoje buvo ir sporto salė, kurioje nemokamai galėjai kilnoti svarmenis ar žaisti stalo tenisą.

Dar vienas pliusas Serese buvo nemokama (!) universiteto valgykla (2 km nuo bendrabučio – vaikščiojome iki jos pėsčiomis). Ten tris kartus per dieną buvo galima pavalgyti. 

Kadangi už maitinimą ir nuomą pinigų mokėti nereikėjo, visas išlaidas sudarė kultūros pažinimas, pramogos, kelionės, ir mokymosi kanceliarinės išlaidos. Žinoma, atsibodusį valgyklos maistą pakeisdavo užsakyti į namus gyros'ai (jeigu būsite Serese, rekomenduoju Family Kitchen gyros'us), kuriuos atveždavo už dyką, arba nueidavom į kokį nors restoraną. Supermarketuose maisto nepirkdavau (tik labai retai), tai jo šaldytuve nelaikiau – naktimis nevalgydavau, tai ir svorio numečiau. Orientacinės maisto produktų ar kitų paslaugu kainos pateikiamos www.numbeo.com - tai naudingas įrankis kiekvienam, vykstančiam į bet kurią svečią šalį.

Universitetas organizavo nemokamas ekskursijas į apylinkių lankytinus objektus. O jeigu nori pakeliauti kitur, pakanka viešojo tarpmiestinio transporto, aišku su automobiliu būtų patogiau, jeigu atstumas nedidelis. Naudojantis viešbučių booking'o svetainėmis galima susirasti nebrangų hostelį lankomame mieste (kaina žmogui – apie 10 eurų.).

Kadangi rašiau baigiamąjį darbą, paskaitų neturėja. Kartą per savaitę turėjau susitikimą su darbo vadovu Graikijoje progresui aptarti. Viskas įvyko sklandžiai ir darbas buvo apgintas.

Anglų kalbos nuvykus į Graikiją pakako, net ir mažajame Serese (~80 tūkst. gyventojų) nemaža dalis šneka angliškai. Graikiškai išmokau tik truputį skaityti ir keletą frazių, galbūt dėl to, kad pagrindinis bendravimas vyko tarp mūsų, lietuvių.

Atrodė, kad Graikijoje krizė nelabai jaučiasi. Dominuoja smulkusis šeimos verslas, prekybos centrų tik keletas, o tokių kaip „Akropolis“ ar „BIG“ visai nėra – jie toli už miesto.

Klubai Graikijoje visiškai kitokie negu pas mus. Ten nėra tradicijos šokti. Visi sėdi prie staliuko ir gurkšnoja kavą ar alų, bet niekas nenusigeria. Įdomus dalykas, jog užsisakant alaus ar kokteilį, visada atneša užkandžių (riešutų ar traškučių) nemokamai.

Universiteto suteikta galimybė išvykti pagal ERASMUS programą, mano nuomone, buvo geriausias dalykas per visus 4 studijų metus. Kiekvienam labai rekomenduoju pasinaudoti šia proga! Žvelgdamas atgal džiaugiuosi, kad spontaniškai sugalvojau paduoti paraišką išvykimui, jeigu to nebūčiau padaręs, tai kitoje paralelinėje dimensijoje gyvenantis aš labai nusiviltų mano neveiklumu. Galbūt ta nežinojimo baimė ir neužtikrintumo jausmas atgraso studentus nuo naujų potyrių, tačiau kažkada reikia mokėti pasakyti sau „dzin, kas bus – tas“. Išvykę turėsit keleto mėnesių apmokamas atostogas egzotinėje šalyje, susipažinsit su kita kultūra, pasisemsit tarptautinės patirties, o gal net susirasit antrąją pusę SĖKMĖS, IR LINKIU NEPRAŽIOPSOTI SEKANČIO PARAIŠKŲ TEIKIMO TERMINO.

Valentas B.