Mano studijos pagal dvišalių mainų programą P. Korėjoje

VGTU studijuoju architektūros discipliną. Maždaug prieš metus priėmiau sprendimą pusmečiui vykti studijuoti į Seoul, Pietų Korėją, ir tai buvo vienas geriausių žingsnių mano gyvenime. Sekėsi man nuo pat pradžių, kai tik buvau atrinktas vykti į Hanyang universitetą, nes gavau stipendiją iš VGTU, o likus kelioms dienoms iki išvykimo į Korėją sulaukiau žinių, jog man dar kartą pasisekė ir buvau atrinktas gauti Korėjos vyriausybės (GKS) paramą, kurios dėka mano studijos naujam žemyne buvo nesuvaržytos ir kupinos neišdildomų įspūdžių. Dabar kai jau semestras Pietų Korėjoj pasibaigė, aš pasidalinsiu savo įspūdžiais ir patirtimi.

Visų pirma, tai buvo mano pirmoji kelionė į Aziją. Mano pirmas įspūdis – nesuvokiamas miesto dydis ir žmonių masės visur aplink. Šiek tiek užtruko, kol pripratau prie kito masto, ypač pastatų aukščio ir jų tankumo, nes tokio niekur Europoje nėra, ką jau su gimtąja Lietuva lyginti.

Kalbant apie studijas Hanyang, viskas vyko kitaip nei VGTU. Pradedant nuo to, jog studijų modulius ir tvarkaraštį susidėlioji pats iš visų universitete siūlomų dalykų – kiek kitaip, nei mes esame įpratę.

Gavau neįkainojamos patirties iš tokių paskaitų kaip „Rytų ir vakarų interjero architektūra“ ir „Interjero apšvietimas“. Turėjau galimybę pasigilinti į tradicinio korėjiečių dizaino ypatybes ir šiuolaikinio meno pavyzdžius. Mane ypač žavėjo galimybė apžiūrėti šiuolaikinės architektūros pastatus, ypač galerijas ir muziejus. Matydamas, liesdamas ir galėdamas gyvai pajausti meistrų darbus, turėjau tobulas sąlygas augti kaip būsimas savo srities profesionalas.

Kalbat apie vieną labiausiai patikusių paskaitų, tai buvo „Skaitmeninis dizainas“. Profesorius suteikė daug naudingos informacijos apie pažangiausias projektavimo technologijas ir programas, kurias toliau tobulinsiu ir naudosiu savo studijose ir ateities karjeroje.

Žinoma, aš gavau daug naudingos patirties ne tik per paskaitas iš dėstytojų ir bendrakursių, su kurias dirbdavome grupėse, bet taip pat iš vietinių draugų, kurie man parodė gausybę vietų, žinomų tik jiems. Korėjiečių kalbos pagrindai padėjo man labiau įsijausti į vietinę kultūrą.

Taip pat, aš daug išmokau laisvu metu nuo paskaitų. Galiu teigti, jog visi korėjiečiai, kuriuos sutikau, buvo labai nuoširdūs, malonūs, protingi, bet drovūs. Manau, jog mes, žmonės iš Vakarų, galėtume daug ko pasimokyti iš azijiečių, ypač pagarbos aplinkiniams ir sau. Mačiau pagarbą kiekvienoje kasdieniškoje situacijoje: nuo nusilenkimo pasisveikinant iki grąžos davimo parduotuvėje abiem rankom.

Laisvalaikį leidau keliaudamas ko Korėjos didingą gamtą. Niekada nemačiau nieko labiau mistiško nei ankstyvo pavasario ryto rūkas aplink Seoraksan nacionalinio parko kalnų viršūnes. Jeju saloj išbandžiau povandeninį nardymą, pamačiau Ramiojo vandenyno pasaulį. Pirmąkart gyvenime lipau į ugnikalnį - Hallasan. Kai žiūrėjau į saulėtekį virš vandenyno, svajojau, kad galėčiau ilgiau stebėti tą užburiantį reiškinį, nes žemyninėje dalyje, ypač Seoul, ne visada tai gali matyti dėl smogo.

Apibendrinant savo studijas užsienyje, aš išmokau be galo daug per šį semestrą. Daug kartų atsidūriau situacijoje, kai teko išeiti iš savo „komforto zonos“, bet ypač tose situacijose aš augau daugiausiai. Aš esu ypač dėkingas VGTU už paramą ir suteiktą galimybę studijuoti semestrą Pietų Korėjoje ir Korėjos vyriausybei už palaikymą ir stipendiją, kurios dėka nevaržiau savęs ir išmokau, pamačiau bei patyriau kiek įmanoma daugiau.

Šarūnas Petrauskas