Kultūrinis iššūkis Martynui: studijos Nankino Aeronautikos ir Astronautikos Universitete, Kinijoje
Visus skaitančius šį straipsnį turiu įspėti, kad tai yra pirmas mano rašinys, į kurį žiūrės daugiau nei 2-3 žmonės. Per savo 3 studijų metus VGTU esu daręs daug ataskaitų ir referatų, bet čia turbūt pirmas kartas kai mano darbas galbūt kam nors turės kokios naudos ar įtakos. Daug nesitikėkit, aš tik inžinierius (ir tai tik būsimas), ne rašytojas.
Turbūt visi iš VGTU į Aziją važiuojantys studentai nuolat gauna tą patį klausimą: “Kodėl Kinija/Tailandas/Vanuatu salos/t.t.“? Iš esmės AGAI studentai neturi didesnio pasirinkimo jei nori mokytis ne ES šalyje. Nankino Aeronautikos ir Astronautikos Universitetas (Nanjing University of Aeronautics and Astronautics, toliau – NUAA) buvo vienintelė vieta iš dvišalių sutarčių sąrašo, kur aviacijos inžineriją galima mokytis anglų, o ne rusų ar ukrainiečių kalbomis. Kartu domino egzotika ir įvairios istorijos apie komunizmą, keistą virtuvę ir t.t. Priežasčių nedaug, bet manęs nereikia ilgai įtikinėti skristi į kitą pasaulio galą, jei yra tokia galimybė.
Atvykęs į studentų miestelį pamačiau, kad manęs ten nelabai kas laukė ar tikėjosi. Aš net nekalbu apie pasitikimą su duona ir druska, fanfariniu orkestru ir fejerverkais – pagaliau suradęs savo bendrabutį neblogai nustebinau savo koordinatorę ir maždaug šešiasdešimtmetę budėtoją, kuri dirbdama tarptautinių studentų bendrabutyje aišku nežino nei vieno žodžio angliškai. Po ilgų derybų, su vietinių studentų pagalba, bent gavau kambarį baisumu beveik prilygstantį Kamčiatkos[1]apartamentams, bet bent nereikėjo miegoti gatvėje.
Pats NUAA nuteikė gan optimistiškai – dviejuose studentų miesteliuose (Minggugong – senasis, Jiangning – naujasis) sutelkti visi universiteto padaliniai, viskas renovuota, suplanuota logiškai: tarp skirtingų universiteto dalių keliolika kartų per dieną važinėja autobusai (kur kas geriau nei vienas mano matytas universitetas, kurio padaliniai išmėtyti bent 6 miesto vietose). Miesteliuose yra krepšinio, futbolo, teniso aikštės, sporto salės, baseinas Jiangning dalyje, kelios valgyklos ir parduotuvė. Vienu metu mano mėgstamoj valgykloj net pradėjo pardavinėti alų, o Mingugong esančioje parduotuvėje dar ir dabar galima nusipirkti 53% stiprumo gėrimą “TNT”. Viskas ko reikia laimingam studentui, išskyrus žmonišką internetą, kuris bendrabutyje panašus į tokį, koks būdavo Zalavo kaime maždaug 2011 m.[2], be jokios galimybės jį pagerinti.
Kad jau paminėjau maistą, valgyklose jis nėra blogas. Bet taip iš pradžių atrodo. Ne taip, kaip galvoja dalis lietuvių, kinai nuolat nevalgo šunų, skorpionų ir pan. NUAA studentai dažniausiai gauna aliejuje virtą maistą, ramen makaronus (bomžpakius) arba koldūnų. Taip pat galima valgyti indišką maistą, kuris yra pagamintas iš ryžių, arba mokėti 3 kartus brangiau už pusėtinus makaronus ar picą vienintelėje universiteto europietiško maisto kavinėje. Galiausiai, po 4 mėnesių viskas įgrista. O po grįžimo į Lietuvą vėl paragavau ryžių tik po 1,5 mėnesio.
NUAA savo tinklalapyje giriasi nuolatos esanti Top 3 aviacijos universitetų sąraše visoje Kinijoje. Neabejoju, kad dėstytojai mokydami kinų kalba yra geri, bet dėstymas anglų kalba yra kita istorija. Dalis mokytojų geriausiu atveju turi pakenčiamą akcentą ir sugeba žmoniškai paaiškinti savo dalyką. Kitais atvejais jų akcentas svyruoja nuo juokingo iki visiškai nepakenčiamo. Iš kitos pusės, man neteko susidurti su VGTU dėstytojais, šnekančiais anglų kalba, todėl negaliu daryti sąžiningo palyginimo. Aišku su studijomis ne viskas taip blogai – NUAA suteikia galimybę nemokamai mokytis kinų kalbos, įgytas žinias galima dažnai tobulinti bendraujant su vietiniais, nes ten beveik niekas angliškai nemoka. NUAA taip pat duoda apie 700 eurų vienkartinę stipendiją, už kurią galima nusipirkti apie 500 buteliukų jau minėto “TNT”.
Kitas įdomus dalykas yra dėmesys iš visų aplinkinių. Kinai nenori praleisti bet kokios progos pabendrauti su užsieniečiu, o tai kartu ir erzina, ir linksmina. Jau pirmą savaitę aš su draugais pripratome prie nuolatinių prašymų kartu nusifotografuoti[3] ar pasimokyti anglų kalbos. Daug jų yra be galo draugiški ir jau po maždaug minutės pažinties kinai gali prašyti nemokamų kalbos kursų, klausinėti apie pajamas, vedybinį statusą, ar pasakoti apie savo šeimos istoriją. Bendravimas yra tik viena iš keistų ir skirtingų kinų kultūros pusių. Aš labai rekomenduoju patikrinti Shameless China[4] blog‘ą, kur smagiai aprašyta viskas nuo kiniškų TV dramų[5] iki kaip susirasti vietinių draugų.
Jeigu nebijot keistų žmonių, visiškai skirtingos kultūros ir abejotinos kilmės maisto, esant galimybei išbandykit mainus į NUAA. Studijos ten nedaug skiriasi nuo VGTU, įtampos besimokant nėra ir, ne taip kaip kinams, šeštadienį paskaitų nebus. Kartu pamatysit visiškai priešingą Lietuvai šalį su savo gerais, blogais ir juokingais dalykais. Nesigailiu nuvažiavęs ir rekomenduoju kitiems.
Martynas Andrijauskas
AGAI, BA 3 kursas, AMf-13/1, studijavo Nanjing University of Aeronautics and Astronautics (Kinija), 2015-2016 m.m. pavasario semestras
Straipsnio autorius prie kiniško AN-2
Atvykęs į studentų miestelį pamačiau, kad manęs ten nelabai kas laukė ar tikėjosi. Aš net nekalbu apie pasitikimą su duona ir druska, fanfariniu orkestru ir fejerverkais – pagaliau suradęs savo bendrabutį neblogai nustebinau savo koordinatorę ir maždaug šešiasdešimtmetę budėtoją, kuri dirbdama tarptautinių studentų bendrabutyje aišku nežino nei vieno žodžio angliškai. Po ilgų derybų, su vietinių studentų pagalba, bent gavau kambarį baisumu beveik prilygstantį Kamčiatkos[1]apartamentams, bet bent nereikėjo miegoti gatvėje.
Pats NUAA nuteikė gan optimistiškai – dviejuose studentų miesteliuose (Minggugong – senasis, Jiangning – naujasis) sutelkti visi universiteto padaliniai, viskas renovuota, suplanuota logiškai: tarp skirtingų universiteto dalių keliolika kartų per dieną važinėja autobusai (kur kas geriau nei vienas mano matytas universitetas, kurio padaliniai išmėtyti bent 6 miesto vietose). Miesteliuose yra krepšinio, futbolo, teniso aikštės, sporto salės, baseinas Jiangning dalyje, kelios valgyklos ir parduotuvė. Vienu metu mano mėgstamoj valgykloj net pradėjo pardavinėti alų, o Mingugong esančioje parduotuvėje dar ir dabar galima nusipirkti 53% stiprumo gėrimą “TNT”. Viskas ko reikia laimingam studentui, išskyrus žmonišką internetą, kuris bendrabutyje panašus į tokį, koks būdavo Zalavo kaime maždaug 2011 m.[2], be jokios galimybės jį pagerinti.
NUAA savo tinklalapyje giriasi nuolatos esanti Top 3 aviacijos universitetų sąraše visoje Kinijoje. Neabejoju, kad dėstytojai mokydami kinų kalba yra geri, bet dėstymas anglų kalba yra kita istorija. Dalis mokytojų geriausiu atveju turi pakenčiamą akcentą ir sugeba žmoniškai paaiškinti savo dalyką. Kitais atvejais jų akcentas svyruoja nuo juokingo iki visiškai nepakenčiamo. Iš kitos pusės, man neteko susidurti su VGTU dėstytojais, šnekančiais anglų kalba, todėl negaliu daryti sąžiningo palyginimo. Aišku su studijomis ne viskas taip blogai – NUAA suteikia galimybę nemokamai mokytis kinų kalbos, įgytas žinias galima dažnai tobulinti bendraujant su vietiniais, nes ten beveik niekas angliškai nemoka. NUAA taip pat duoda apie 700 eurų vienkartinę stipendiją, už kurią galima nusipirkti apie 500 buteliukų jau minėto “TNT”.
Kitas įdomus dalykas yra dėmesys iš visų aplinkinių. Kinai nenori praleisti bet kokios progos pabendrauti su užsieniečiu, o tai kartu ir erzina, ir linksmina. Jau pirmą savaitę aš su draugais pripratome prie nuolatinių prašymų kartu nusifotografuoti[3] ar pasimokyti anglų kalbos. Daug jų yra be galo draugiški ir jau po maždaug minutės pažinties kinai gali prašyti nemokamų kalbos kursų, klausinėti apie pajamas, vedybinį statusą, ar pasakoti apie savo šeimos istoriją. Bendravimas yra tik viena iš keistų ir skirtingų kinų kultūros pusių. Aš labai rekomenduoju patikrinti Shameless China[4] blog‘ą, kur smagiai aprašyta viskas nuo kiniškų TV dramų[5] iki kaip susirasti vietinių draugų.
3 Senas MiG-15 prie NUAA aviacijos muziejaus
AGAI, BA 3 kursas, AMf-13/1, studijavo Nanjing University of Aeronautics and Astronautics (Kinija), 2015-2016 m.m. pavasario semestras
[1] VGTU bendrabučiai Nr. 1 ir 5
[2] 50 kB/s standartiškai, 200 kB/s jei labai sekasi
[3] Mano kolegos kažkodėl nesutiko su idėja prašyti pinigų už nuotraukas, kas būtų labai lengvas ir greitas praturtėjimo būdas
[4] http://shamelesschina.tumblr.com/
[5] Jeigu ką, net lietuviškos muilo operos savo siaubu sunkiai prilygsta kinų produkcijai
Komentarai
Rašyti komentarą