Rūtos praktika JAV: 111 dienų urbanistinėse Niujorko džiunglėse
Mano istorija truko 111 dienų. Rodos, laiko su kaupu pažinčiai su miestu ir vietiniu gyvenimo būdu. Bet ne tuomet, kai kalbame apie urbanistines Niujorko džiungles, kuriose paradoksalu, bet vienas didžiausių iššūkių – atkartoti savo vaikščiojimo trajektoriją. Bet apie viską nuo pradžių.
Istorijos užuomazgos siekia dar praeitų metų pavasarį, kuomet mano gyvenimas sukosi apie kūrybinių industrijų bakalauro baigiamojo darbo rašymą. Sužinojusi apie Švietimo mainų paramos fondo kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Užsienio reikalų ministerija skelbtą konkursą studentų praktikoms Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir lituanistinėse mokyklose atlikti, ir visą sąrašą šalių (galimų pasirinkimų), nutariau sudalyvauti. Atrankos etapas truko apie du mėnesius. Labai didelių lūkesčių nepuoselėjau, nes kandidatavau tik į Niujorką ir San Paulą, į kuriuos, ko gero, norinčiųjų tikrai nestigo. Dėl to net sunku buvo patikėti, gavus kvietimą atlikti praktiką generaliniame konsulate Niujorke. Tiesa, buvo iškelta sąlyga, kad praktiką galėsiu atlikti tik būdama magistrantūros studentė. Tad, praktiškai net nespėjusi atprasti nuo studento statuso, pasirašiau magistrantūros studijų sutartį. Dokumentacijos tvarkymosi etapas truko taip pat ilgai, bet gana sklandžiai – sulaukiau daug pagalbos tiek iš konsulato administracijos, tiek iš Užsienio reikalų ministerijos, tiek iš universiteto Užsienio ryšių direkcijos. Į savo kelionę leidausi iškart po pirmosios magistrantūros egzaminų sesijos (turėjau kelis išankstinius egzaminus) – šių metų sausio pirmomis dienomis (beveik iškart į didžiąją Niujorko pūgą). Ir kas galėjo pagalvoti apie tokį naujųjų metų startą!
Tik pagaliau pasiekus tolimąjį žemyną už Atlanto ir lėktuvui pradėjus leistis, išties pradėjau suvokti, kokio masto yra Niujorkas – naktinio miesto šviesos mirgėjo akimi neaprėpiamu spinduliu. Bekraštis. Žinoma, tikėjausi milijoną kartų nustebti. Visgi, ko gero, pirmajai pažinčiai su Niujorku nusiteikti gana sudėtinga – buvau tiesiog užpulta įspūdžiais.
Įspūdžių buvo visokių – teigiamų, neigiamų, paradoksalių. Kalbant apie patį miestą, didžiausią įspūdį neabejotinai daro dangoraižių kiekis ir žmonių masės. Kai suvoki esanti tokiose urbanistinėse džiunglėse, vienas labiausiai stebinančių dalykų – jų plėtra. Statybos kone mistiškos. Nors elementariai, rodos, tikrai nebėra vietos – jos tebevyksta. Miestas vis dar stiebiasi į viršų. Kitas dalykas – žmonės. Kuomet norėdama nusifotografuoti prie tam tikro miesto objekto, turi atstovėti ilgą žmonių eilę, kad galėtumei tai padaryti, suvoki, kad esi tiesiog keliautojas tarp keliautojų. Miesto tyrinėtojas tarp tyrinėtojų. Atvykusiųjų yra pilnas visas miestas. Visi skirtumai čia tampa visiškai nereikšmingi. Visiems juokais tariu, kad egzotišku jau, ko gero, niekas nebegali pasijausti Niujorke – čia žmonės atsparūs net didžiausioms keistenybėms. Nesugebėčiau sugalvoti, kaip atrodančio negalėtumėte pamatyti Niujorke. Visokiausių galėtumėte. Niujorkas yra labai talpus miestas, pripildytas tarpusavyje kontrastuojančių, bet kartu lyg ir derančių tarpusavyje žmonių. Visur vyrauja kažkoks neįtikėtinai tvarkingas chaosas.
Nenuneigiamai dideli ir atliktos praktikos įspūdžiai. Patirtis diplomatinėje sferoje, ko gero, įdomiausia būtent užsienyje esančiose institucijose, kurios vienareikšmiškai tampa vienijančiomis išvykusiųjų lietuvių bendruomenes. Pastaroji Niujorke tikrai didi ir veikli. Konsulate be man pavestų komunikacinių užduočių (daugiausia grafinio dizaino dalykai, komunikuojant apie konsulato naujienas / renginius per socialinių tinklų paskyras), teko aktyviai prisidėti ir prie kultūrinių bei turizmo renginių organizavimo – lietuvių kino menininko darbų peržiūros, lietuvių fotografų bei dailininkų parodų, lietuvių atlikėjų koncertų, Lietuvos reprezentacijos pasaulinio masto turizmo mugėje, seimo atstovų delegacijų priėmimo ir daugybės kitų. Tokioje aplinkoje vienas įdomiausių momentų – atsekti individualias žmonių atvykimo į Niujorką priežastis. Stebėti visa tai, kaip puoselėjami saviti kultūriniai rėmai, nepaisant beprotiško atstumo.
Ši konsulato vidinė virtuvė man buvo pakankamai nauja patirtis – anksčiau su konsulinėmis funkcijomis iš arti susidurti neteko. Dėl to viena įdomiausių man skirtų užduočių – konsulato istorijos rinkimas, chronologizavimas, grafinis duomenų pateikimas. Konsulato veikla vykdoma jau toli gražu ne vieną dešimtmetį (nuo 1923 m.), todėl medžiagos archyvuose prikaupta tikrai nemažai. Visa tai praktikos metu buvo tapę mano kasdieniais skaitiniais. Tarp visų istorinių konsulato veiklos atkarpų mane asmeniškai labiausiai stebino okupaciniai metai, kuomet diplomatinės atstovybės buvo vienintelė Lietuvos valstybingumo tąsa.
Taigi konsulatas labai greitai tapo mano antraisiais namais. O Niujorkas tapo miestu, kurį laikui bėgant vis labiau prisijaukinau. Nors gal vertėtų sakyti – miestu, kuris mane vis labiau prisijaukino. Turėdama laisvo laiko, žinoma, stengiausi kuo daugiau slampinėti Niujorko gatvėmis ir mėgautis nuolatiniu deja vu jausmu. Bet filmuose ir serialuose matyti yra viena, pačiai tai patirti – visai kas kita. Tiesą sakant, net sunku apibrėžti kas man labiausiai patiko Niujorke. Rodos, tiesiog visa visuma. Mastas, o ne detalės. Žmonės, traukiantys kitus žmones. Žmonės laisvi kaip visi keturi pasaulio vėjai. Daug įspūdžių pridėjo ir kitos aplankytos JAV vietos po praktikos baigimo. Šių 111 dienų gal ir neužteko pilnai pažinčiai su Niujorku. Miestas per daug dinamiškas, kad galėtumei jį visą įsisavinti. Bet, ko gero, tame ir slypi jo žavumas – visuomet rasi tai, ko dar nematęs, neišbandęs, nepatyręs. Visuomet rasi milijoną skirtingų istorijų, kurias verta išgirsti. Visuomet rasi milijoną priežasčių, dėl kurių verta sugrįžti. Praktika konsulate ir pažintis su Niujorku – tikrai toji patirtis, kuri leido pažinti daug įdomių, ambicingų, nepaprastai veiklių žmonių; patirtis, dėl kurios esu labai dėkinga ir kurios linkėčiau kiekvienam. Vienareikšmiškai – praktika generaliniame konsulate Niujorke buvo vienas didžiausių mano gyvenimo nuotykių. Visos liaupsės ir Erasmus+ programai, suteikiančiai nepaprastai daug galimybių naujoms unikalioms istorijoms. Tad, metas kaupti naujas istorijas!
Istorijos užuomazgos siekia dar praeitų metų pavasarį, kuomet mano gyvenimas sukosi apie kūrybinių industrijų bakalauro baigiamojo darbo rašymą. Sužinojusi apie Švietimo mainų paramos fondo kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Užsienio reikalų ministerija skelbtą konkursą studentų praktikoms Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir lituanistinėse mokyklose atlikti, ir visą sąrašą šalių (galimų pasirinkimų), nutariau sudalyvauti. Atrankos etapas truko apie du mėnesius. Labai didelių lūkesčių nepuoselėjau, nes kandidatavau tik į Niujorką ir San Paulą, į kuriuos, ko gero, norinčiųjų tikrai nestigo. Dėl to net sunku buvo patikėti, gavus kvietimą atlikti praktiką generaliniame konsulate Niujorke. Tiesa, buvo iškelta sąlyga, kad praktiką galėsiu atlikti tik būdama magistrantūros studentė. Tad, praktiškai net nespėjusi atprasti nuo studento statuso, pasirašiau magistrantūros studijų sutartį. Dokumentacijos tvarkymosi etapas truko taip pat ilgai, bet gana sklandžiai – sulaukiau daug pagalbos tiek iš konsulato administracijos, tiek iš Užsienio reikalų ministerijos, tiek iš universiteto Užsienio ryšių direkcijos. Į savo kelionę leidausi iškart po pirmosios magistrantūros egzaminų sesijos (turėjau kelis išankstinius egzaminus) – šių metų sausio pirmomis dienomis (beveik iškart į didžiąją Niujorko pūgą). Ir kas galėjo pagalvoti apie tokį naujųjų metų startą! Tik pagaliau pasiekus tolimąjį žemyną už Atlanto ir lėktuvui pradėjus leistis, išties pradėjau suvokti, kokio masto yra Niujorkas – naktinio miesto šviesos mirgėjo akimi neaprėpiamu spinduliu. Bekraštis. Žinoma, tikėjausi milijoną kartų nustebti. Visgi, ko gero, pirmajai pažinčiai su Niujorku nusiteikti gana sudėtinga – buvau tiesiog užpulta įspūdžiais.
Įspūdžių buvo visokių – teigiamų, neigiamų, paradoksalių. Kalbant apie patį miestą, didžiausią įspūdį neabejotinai daro dangoraižių kiekis ir žmonių masės. Kai suvoki esanti tokiose urbanistinėse džiunglėse, vienas labiausiai stebinančių dalykų – jų plėtra. Statybos kone mistiškos. Nors elementariai, rodos, tikrai nebėra vietos – jos tebevyksta. Miestas vis dar stiebiasi į viršų. Kitas dalykas – žmonės. Kuomet norėdama nusifotografuoti prie tam tikro miesto objekto, turi atstovėti ilgą žmonių eilę, kad galėtumei tai padaryti, suvoki, kad esi tiesiog keliautojas tarp keliautojų. Miesto tyrinėtojas tarp tyrinėtojų. Atvykusiųjų yra pilnas visas miestas. Visi skirtumai čia tampa visiškai nereikšmingi. Visiems juokais tariu, kad egzotišku jau, ko gero, niekas nebegali pasijausti Niujorke – čia žmonės atsparūs net didžiausioms keistenybėms. Nesugebėčiau sugalvoti, kaip atrodančio negalėtumėte pamatyti Niujorke. Visokiausių galėtumėte. Niujorkas yra labai talpus miestas, pripildytas tarpusavyje kontrastuojančių, bet kartu lyg ir derančių tarpusavyje žmonių. Visur vyrauja kažkoks neįtikėtinai tvarkingas chaosas.
Nenuneigiamai dideli ir atliktos praktikos įspūdžiai. Patirtis diplomatinėje sferoje, ko gero, įdomiausia būtent užsienyje esančiose institucijose, kurios vienareikšmiškai tampa vienijančiomis išvykusiųjų lietuvių bendruomenes. Pastaroji Niujorke tikrai didi ir veikli. Konsulate be man pavestų komunikacinių užduočių (daugiausia grafinio dizaino dalykai, komunikuojant apie konsulato naujienas / renginius per socialinių tinklų paskyras), teko aktyviai prisidėti ir prie kultūrinių bei turizmo renginių organizavimo – lietuvių kino menininko darbų peržiūros, lietuvių fotografų bei dailininkų parodų, lietuvių atlikėjų koncertų, Lietuvos reprezentacijos pasaulinio masto turizmo mugėje, seimo atstovų delegacijų priėmimo ir daugybės kitų. Tokioje aplinkoje vienas įdomiausių momentų – atsekti individualias žmonių atvykimo į Niujorką priežastis. Stebėti visa tai, kaip puoselėjami saviti kultūriniai rėmai, nepaisant beprotiško atstumo.
Ši konsulato vidinė virtuvė man buvo pakankamai nauja patirtis – anksčiau su konsulinėmis funkcijomis iš arti susidurti neteko. Dėl to viena įdomiausių man skirtų užduočių – konsulato istorijos rinkimas, chronologizavimas, grafinis duomenų pateikimas. Konsulato veikla vykdoma jau toli gražu ne vieną dešimtmetį (nuo 1923 m.), todėl medžiagos archyvuose prikaupta tikrai nemažai. Visa tai praktikos metu buvo tapę mano kasdieniais skaitiniais. Tarp visų istorinių konsulato veiklos atkarpų mane asmeniškai labiausiai stebino okupaciniai metai, kuomet diplomatinės atstovybės buvo vienintelė Lietuvos valstybingumo tąsa.
Taigi konsulatas labai greitai tapo mano antraisiais namais. O Niujorkas tapo miestu, kurį laikui bėgant vis labiau prisijaukinau. Nors gal vertėtų sakyti – miestu, kuris mane vis labiau prisijaukino. Turėdama laisvo laiko, žinoma, stengiausi kuo daugiau slampinėti Niujorko gatvėmis ir mėgautis nuolatiniu deja vu jausmu. Bet filmuose ir serialuose matyti yra viena, pačiai tai patirti – visai kas kita. Tiesą sakant, net sunku apibrėžti kas man labiausiai patiko Niujorke. Rodos, tiesiog visa visuma. Mastas, o ne detalės. Žmonės, traukiantys kitus žmones. Žmonės laisvi kaip visi keturi pasaulio vėjai. Daug įspūdžių pridėjo ir kitos aplankytos JAV vietos po praktikos baigimo. Šių 111 dienų gal ir neužteko pilnai pažinčiai su Niujorku. Miestas per daug dinamiškas, kad galėtumei jį visą įsisavinti. Bet, ko gero, tame ir slypi jo žavumas – visuomet rasi tai, ko dar nematęs, neišbandęs, nepatyręs. Visuomet rasi milijoną skirtingų istorijų, kurias verta išgirsti. Visuomet rasi milijoną priežasčių, dėl kurių verta sugrįžti. Praktika konsulate ir pažintis su Niujorku – tikrai toji patirtis, kuri leido pažinti daug įdomių, ambicingų, nepaprastai veiklių žmonių; patirtis, dėl kurios esu labai dėkinga ir kurios linkėčiau kiekvienam. Vienareikšmiškai – praktika generaliniame konsulate Niujorke buvo vienas didžiausių mano gyvenimo nuotykių. Visos liaupsės ir Erasmus+ programai, suteikiančiai nepaprastai daug galimybių naujoms unikalioms istorijoms. Tad, metas kaupti naujas istorijas!
Rūta Jadzevičiūtė, KIF, atliko praktiką Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke (JAV)
Komentarai
Rašyti komentarą