Viktorijos Erasmus+ praktika – vasara svetingojoje Švedijoje

Jeigu su manimi būtumėt pabendravę praėjusį rudenį, būtumėt išgirdę tokią nuomonę: ,,Erasmus? Ne, tikrai nevažiuosiu. Negalėčiau palikti pusę metų visko, ką turiu čia. Per daug įsipareigojimų, jog tiesiog imti ir išvažiuoti. Ir draugų patirtis kalba, jog geriau būtų likę Lietuvoje.“ Taip, taip. Taip kalbėjau gana ilgą laiką, vis bandydama priešintis šiai programai. Nuoširdžiai pasakius, kai sužinojau apie Erasmus+ praktiką, iš karto suabejojau savo ankstesnėmis mintimis ir pradėjau planuoti vasarą svetur. Jeigu esate taip pat ciniškai nusiteikęs, kaip aš buvau praėjusį rudenį, tuomet gal Erasmus praktika Jus sudomins taip, kaip sudomino mane. Visų pirma ši praktika trunka nuo dviejų mėnesių laikotarpio. Būtent tai mane labiausiai ir sužavėjo. Bendraminčiai planavo vasarą atlikti praktiką svetur, tad pasiūlė prisijungti ir nusprendžiau keliauti kartu.

Šios vasaros šalis – Švedija. Skambėtų keistai, jog šilčiausią metų laiką Lietuvoje nusprendžiau praleisti sniegu ir šalčiu garsėjančioje šalyje. Tačiau nėra ten taip šalta, kaip kad kalba žmonės :). Klimatas šalyje man buvo labai tiko. Kadangi mano studijos yra susijusios su statybomis, praktikos metu dirbau statybos aikštelėje. Mokiausi dirbti įvairius tiek namo išorės, tiek vidaus apdailos darbus. Įmonė, kurioje dirbau užsiima namų statyba. Kaip sakoma, dirba viską: ,,nuo pamatų iki rakto“. Tad stebėjau, kaip atliekami įvairiausi darbai ir daugelį jų pabandžiau dirbti pati. Kuo Erasmus+ praktika skiriasi nuo praktikos Lietuvoje? Tuo, jog ne tik dirbi, bet ir keliauji, bandai pažinti šalies kultūrą, žmones. O žmonės čia yra labai protingi ir svetingi. Sutikusi bet kokio amžiaus praeivį gali drąsiai prašyti pagalbos, paklausti kelio. Visi jie taip aiškiai kalba angliškai, jog net ir pats nemokėdamas anglų kalbos gali viską puikiai suprasti. Vienoje degalinėje paklausiau pardavėjos, kur yra artimiausias bankas. Tai ji su šalia manęs eilėje stovėjusiu senyvo amžiaus vyriškiu ne tik pasakė, kur keliauti, bet ir ant pirkinių kvito nubraižė ,,žemėlapį“. Tad jeigu dvejoji dėl kalbos barjero, šias baimes vyk į šoną.

Švedijos kraštovaizdis labai įspūdingas. Visur bordo spalvos nameliai su baltomis langinėmis, kiekvienas žemės lopinėlis sutvarkytas ir prižiūrėtas. Žmonės čia brangina turimas žemes, nes beveik visur po paviršiniu augaliniu sluoksniu slepiasi didingi akmenys. Švedams papasakojus apie mūsų lietuvišką Puntuką, galėtum sulaukti anekdoto iš jų kasdieninio gyvenimo, jog pas kiekvieną iš jų kieme stovi ,,Puntukas“. Čia gyvenantys žmonės supranta, jog ne kas kitas, o tik jie patys gali apsaugoti save, todėl griežtai laikosi įvairių apribojimų (pavyzdžiui, automobilio greičio, dėvi šviesą atspindinčias liemenes). Taip pat jie stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Nesvarbu, koks oras lauke, Švedijoje visuomet rasi ką nuveikti.

Šiek tiek pakeliavau. Aplankiau Upsalą (ten dirbau ir gyvenau), Švedijos sostinę Stokholmą. Su draugais susiorganizavome kelionę ir į Norvegiją (Oslą). Ten nuostabūs kalnai. Nors pragyventi Švedijoje reikia daugiau lėšų nei Lietuvoje, tačiau protingai leidžiant pinigus galima ir pakeliauti. Ką rekomenduočiau būsimiems Erasmus+ programos dalyviams – nebijokit, čiupkit draugą ir pirmyn pabandyti padaryti, ko dar niekada nedarėte. Smagu, verta ir tikrai neužmirštama!

Viktorija Žilėnaitė, Atliko praktiką įmonėje "Build your house Sweden AB", Švedija, 2016 m.