Muito bem! Luko Erasmus+ studijos Sao Paulo universiteto Sao Carlos inžinerijos mokykloje

Tudo Bem! [Viskas gerai!] Brazilijoje galima atsakyti į bet kurį klausimą. Praleisti semestrą Sao Paulo universiteto Sao Carlos inžinerijos mokykloje, Brazilijoje, buvo net Muito bem.

Kiek žinau, pirmasis iš mūsų fakulteto išvykau būtent į šį universitetą, studentų vadinamą vienu geriausiu Pietų Amerikoje. Paskaitos – vien portugalų kalba, klasės pilnos saulės ir kondicionieriaus ciklono, dėstomi dalykai pasižymi analitiškumu, detalumo ir kitais kūrybininkams nepažįstamais atributais.

Sao Carlos miestelis nedidelis, Kauno dydžio, 20 eurų atstumu nuo Sao Paulo. Gyvenau labai vietiškai, didelioje Republicoje (studentų namas) kartu su kitais keturiolika ar tai šešiolika gyventojų. Aštuntą vakare mokslai baigti – visi balkone, kepam, grojam gitara.

Atskridau įbaugintas. Tačiau su laiku gąsdinančios statistikos duomenys išugdė įpročius. Į gatvę eini vien su grynais pinigais, jei galima – be telefono; sutemus niekas nevaikšto po vieną. Tad per keturis mėnesius jokių incidentų nepatyriau, nors keliems draugams pasisekė mažiau.

Viso universiteto campus’o (vieno iš dviejų) per studijas net neapėjau. Gyvybė visada. Šeštą valandą ryto joga, vienuoliktą vakare dar tik prasideda Capoeros ar Forro pamokos. Didelis ir gausus universitetas tikrai turi privalumų, nuolatinis bruzdesys, studentų veiklos ar tiesiog sutikti draugai ras ką pasiūlyti kiekvienam. Baseinas, sporto salė, stadionas ir kitos aikštelės studentams nemokamos.

Kaip studijuoti kalba, kurios moki dar labai mažai? Visaip. Vieni dėstytojai (tie nuobodesni, su dviem skaidrėm trijų valandų paskaitoj) pasiūlydavo tą pačią medžiagą anglų kalba, kitų turtinga kūno kalba leido suprasti ir sekti paskaitą. Paskaitas pasirinkau kiek įmanoma humanitariškesnes bei arčiau gimtojo universiteto dalykų, tačiau vis viena viskas bent puse lūpos sukosi apie inžineriją, gamybą. Bene įdomiausia paskaita buvo apie Lean manufacturing, tam tikrą japonų gamybos vadybos filosofiją. Sparčiai populiarėjanti teorija pataria, kaip mažinti atliekas bei lanksčiai gaminti, priklausyti mažiau nuo paklausos. Teko girdėti, kad šią sistemą savo veikloje neseniai pritaikė Kino pavasaris.

80% laiko šiuose mainuose ir praleidau prie mokslų, sporto, valgių, nuolat besišluostydamas prakaitą. Visas likęs sutaupytas laikas ir stipendija leido pakeliauti aplink. Su pirmosiomis atostogomis keli europiečiai išsinuomojom mašiną ir lėkėm link nuostabaus miestelio pavadinimu Bonito. Vos keli šimtai kilometrų nuo jo prasideda Pantanal, didžiausia pasaulyje šlapynė su visais savo kaimanais, piranijoms ir gigantiškoms gyvatėmis. National geographic dokumentika, tik be televizoriaus stiklo.

Taip pat teko aplankyti salą pietuose – Florianopolį, visų brazilų mėgstamą salą. Lipau ir kritau nuo banglentės. Lipau, laimei, be kritimų, ir į artimus kalnus. Kalnais pasižymėjo ir savaitė Rio de Žaneire, nuostabiame mieste, dėl kurio Sao Paulo verta visai praleisti.

Brazil is not for beginners, kaip sako patys Brazilai, tame yra tiesos. Jaučiuosi nuoširdžiai laimingas, turėjęs galimybę patobulėti kitam pasaulio krašte, pažvelgti į save (mus) iš šalies, pasimuliuoti, kad moku judint klubus bei pabūti exotic, tuo pačiu kas dieną lankyti universitetą, bendravimas su kuriuo, dėl kalbos barjero, buvo komiškas, tačiau abipusiai nuoširdus ir neabejotinai daug išmokantis.

Kiek daugiau ir vizualiau savo nuotykiais dalinausi Facebook‘e, kviečiu pamatyti: http://bit.ly/2hYiGlA 

Lukas Keraitis

KIF, BA 4 kursas, studijavo University of Sao Paulo, Sao Carlos
School of Engineering (Brazilija), 2016-2017 m. m. rudens semestras