Sonatos Erasmus+ studijos ir nuotykiai Italijoje
Neprisimenu, kada tai prasidėjo, bet vos tik išgirdau apie Erasmus programą, supratau, jog labai noriu joje sudalyvauti. Turbūt tai buvo dar prieš tai, kai įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kuriam esu labai dėkinga už šią galimybę. Tada man studijos užsienyje atrodė lyg stebuklas: galimybė gyventi savo svajonių šalyje, pažinti pasaulį už Lietuvos ribų, praplėsti akiratį, susidraugauti su žmonėmis iš kitų šalių, susipažinti su skirtingomis kultūromis ir papročiais, įgyti tarptautinės patirties...
Prabėgus mažiau negu metams po įstojimo, sudalyvavau Erasmus+ programos atrankoje. Nusprendžiau vykti į savo svajonių šalį - Italiją. Kai sužinojau, jog už kelių mėnesių būsiu beveik už 2 tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, galvojau, kad sapnuoju. Tai buvo ne sapnas, o tikrų tikriausia realybė. Net dabar prisimenu eiles oro uoste ir kaip pirmą kartą skridau lėktuvu. Keliavau viena, todėl truputį bijojau pasiklysti. Keletas draugų klausė manęs: ,,Kaip tu nebijai?”. Nežinau, turbūt noras atrasti nepažintus kraštus buvo didesnis už visas baimes. Dabar labai džiaugiuosi ir nė kiek nesigailiu, kad išdrįsau keliauti. Svarbiausia būti drąsiems ir jeigu labai norėsite - viskas taps įmanoma.
Turbūt prisiminsiu visą gyvenimą, kai skrendant lėktuvu pro langą pamačiau Alpių kalnų viršūnes. Vaizdas buvo tikrai nepaprastas. Beveik pusę metų studijavau Free university of Bozen-Bolzano trikalbiame universitete, įsikūrusiame Alpių kalnų širdyje, Bolzano mieste. Gyvenau bendrabutyje skirtame užsienio studentams UniverCity, kuris, mano akimis, labiau priminė viešbutį su naujais baldais, atskiru kambariu ir tvarkytojos vizitu kartą per savaitę. Visi gyvenome lyg dviejų kambarių butuose. Aš gyvenau su mergina iš Ispanijos. Susipažinau ne tik su ispanais, bet ir vokiečiais, albanais, ruse, kinais, lenkais, vietiniais italais ir net kitais lietuviais. Leisti laiką po paskaitų, kartu keliauti ir dalyvauti vakarėliuose buvo tikrai smagu. Vien bendraudama sužinojau daug naujo, ko tikrai nebūčiau sužinojusi niekur kitur, patobulinau savo užsienio kalbos įgūdžius. O jeigu kalbant apie universitetą, buvau maloniai nustebinta tiek auditorijų modernumu, tiek dėstytojų originalumu, tiek bibliotekos knygų gausumu, tiek bendruomenės įvairove. Italijoje mokiausi tokių dalykų, kokių nėra mano studijų programoje Lietuvoje, todėl gavau išskirtinių žinių, kurias galėsiu pritaikyti ateityje. Turėjau paskaitų pas fakulteto dekaną, taip pat pas dėstytoją, atvykusį iš Graikijos, o vieno egzamino metu buvau sutikusi praktiką atliekantį dėstytojo asistentą lietuvį.
Nors keliavau į Italiją, tačiau apkeliavau ir dar kelias šalis - vienas didžiausių Europos sostinių, kitus turistų pamėgtus miestus. Prisimenu, keliaudama galvojau, kad tai tikrai yra geriausia, ką gali duoti universitetas. Jeigu būtų mano valia, kiekvienam studentui būtų tiesiog privaloma bent keletą mėnesių pasimokyti užsienio universitete, nes ši patirtis - neįkainojama. Grįžusi iš šios programos tikrai nemažai kuo pasikeičiau: greičiau orientuojuosi aplinkoje, esu labiau pasitikinti savimi, drąsesnė, atviresnė, platesnių pažiūrų, greičiau priimu sprendimus.
Ateityje studentams vyksiantiems studijuoti į užsienį rekomenduoju nuvykus daugiau bendrauti su kitais studentais ir dėstytojais, tiek vietiniais, tiek iš kitų šalių, nieko nebijoti, kiek įmanoma daugiau keliauti ir nusiteikti patiems nuostabiausiams mėnesiams jų gyvenime. O kalbant apie Bolzano, pasimokykite iš mano klaidų: pasirūpinkite patogia avalyne - vykstate į miestą tarp kalnų; čia žiemą taip pat būna minusinė temperatūra - neužmirškite ir šiltesnių rūbų; vos atvykus patariu ieškotis vienos pigiausių susisiekimo priemonių - dviračio, kuriais vietiniai važinėja net ir žiemą, o prieš išvykstant juos tikrai nesunku parduoti. Sėkmės!
Sonata Gulbinaitė
FMF, BA 2 kursas, studijavo Free University of Bozen-Bolzano (Italija), 2016-2017 m. m. rudens semestras
Komentarai
Rašyti komentarą