Jonės Erasmus+ studijos Škotijoje: šalies grožis pakerėjo, o studijos neleido apsnūsti

Niekada nemaniau, jog išvyksiu studijuoti į Škotiją. Mėgstu keliauti, tačiau niekada nekilo mintis ten nuvykti... Taigi, labai džiaugiuosi išsirinkusi būtent ją, nes ši šalis mane pakerėjo!

Gyvenimas

Žmonės Škotijoje yra labai malonūs, jei patenki į bėdą visada pagelbsti ir nieko už tai neprašo. Tai teko patirti jau pirmą dieną atvykus. Atskridau į Škotiją, Glazgą, sėdau į traukinį su visa savo manta, kelionės tikslas - Hamiltonas. Kaip visada, aišku, pasiklydau. Ateina konduktorius patikrinti mano bilietą ir sako: "Mergaite, ar jūs žinot, kad šitas traukinys nevažiuoja į Hamiltoną?" Nes pasirodo susiradau teisingą platformą, nuėjau prie traukinio, kuris ten stovėjo, net nepažiūrėjus kur jis važiuoja, įlipau, naiviai tikėdamasi, jog tai teisingas traukinys. Kadangi žmonės čia labai malonūs, tai konduktorius man padėjo, pasakė į kuriuos traukinius persėsti, kad nuvykčiau į reikiamą vietą. Ir už bilietą nereikėjo papildomai mokėti. Taigi, galų gale atvykau į Hamiltoną, tik šiek tiek vėliau nei planavau, bet be didesnių kliūčių.

Galiu sustoti čia ir iš karto pasakyti apie škotišką akcentą. Kai pirmą kartą traukinių stoty išgirdau žmones kalbant škotiškai... Vaje... Tikrai, nuoširdžiai maniau, kad ten kažkokia kita kalba, labai panaši į vokiečių, nes aš nieko nesuprantu. Tačiau, pasiklausius ilgiau, pradėjau suprasti, kad visgi pagaunu kažkokius žodžius ir savo siaubui supratau, kad tie žmonės kalba angliškai. Yra sunku nupasakoti, kaip tai skamba. Vėliau sužinojau, jog jie gali kalbėti normalia anglų kalba (na su mažesniu akcentu), tačiau jie to nedaro. Tik, jeigu mato, kad visai jų nesupranti, tada šiek tiek pakeičia kalbėseną, ir tai ne visi, ir ne visada. Visgi, po kiek laiko pripratau ir galėjau žmones suprasti pakankamai aiškiai, galbūt kartais, paprašant lėčiau kalbėti. O paskaitose dėstytojai kalbėjo aiškiai, todėl supratau viską, problema tik buvo su kitais studentais, nes jei jie škotai, tai, kaip minėjau, nesistengia švelninti akcento.

Vienas iš dalykų, kuris man kėlė rūpesčių prieš išvažiuojant, buvo oras. Prisiklausiusi tų kalbų, kad ten visada lyja ir yra vėjuota, prisidėjau daug šiltų drabužių. Ką gi, oras, galiu pasakyti, buvo tikrai neblogas, netgi geras! Buvau labai nustebusi, nes buvau nusiteikusi, bjauriam, šlapiam, tipiškam D. Britanijos orui. O ten lijo tik kartais, dažniau saulė švietė, nei labai vėjuota, nei labai šalta. Žodžiu, oras šiltesnis nei Lietuvoj, o ir lietaus dvigubai mažiau... Manau, labai pasisekė mums ten.

Universitetas

Studijavau University of the West of Scotland (UWS), kuris man nemažai priminė VGTU. Paskaitos vedamos panašiai, ir užduotys buvo tokios panašios kaip mūsų universitete – rašto darbai bei prezentacijos. Taigi, galiu pasakyti, jog mokymo sistema beveik nesiskiria, na tik vertina ten raidėmis. Paskaitomis buvau patenkinta, buvo visai įdomu, o kadangi, šis universitetas neturėjo mano studijų programos, pati rinkausi, kas man būtų naudinga bei įdomu ir atitiktų programą. Turėjau tik tris dalykus, bet paskaitos ten tęsiasi 3 valandas. Buvau pasirinkusi Web developement - mokiausi kurti puslapius, International event issues - apie tarptautinius renginius ir globalias problemas, turinčias įtakos renginiams ir Creativity in business. Buvo užduodama tikrai nemažai savarankiško darbo studentams, taigi net ir su trimis paskaitomis buvo ką veikti po to namuose ar bibliotekoje.

Šalis

Labiausiai Škotija mane pakerėjo savo grožiu. Tai viena gražiausių šalių kokiose esu buvusi. Erasmuse visada randi laiko ir kelionėms, todėl nepraleidau progos aplankyti kuo daugiau vietų. Škotijoj išskirtinai graži gamta: kalnai – dauguma oranžiniai, visai kitokių spalvų nei aš pripratus juos matyti, ir ežerai nerealaus dydžio. Plyti didžiuliai rudi slėniai su tokiom kalnų formom, kad atrodo atsiradai Marse! Visur pilna senovinių pilių, aukštų skardžių, kur vienoj salos pusėj žiūri į vandenyną, o kitoj į Šiaurės jūrą. Miestai taip pat labai įspūdingi, senoviniai, gražūs, gali daug dalykų apžiūrėti, nuveikti.

Patirtis

Į Erasmus programą važiuoju jau ne pirmą kartą, todėl, atrodo, žinau ko tikėtis. Tačiau, kiekvieną kartą, kai išvažiuoju viskas yra vis kitaip. Labai skiriasi žmonės, šalis, kultūra, kasdienybė. Net negali lyginti, nes per daug skirtumų. Negaliu pasakyti, kur buvo smagiausia, tačiau visada yra sunku išvažiuoti ir visada norisi sugrįžti atgal. Labai įdomus jausmas, kai pagyveni pusę metų kitoj šaly. Ji tampa artima, kaip antri namai, tu žinai viską apie ją, kokios parduotuvės geriausios, kaip naudotis transportu, kur keliauti, kur su draugais eiti pavakaroti... Norisi ten sugrįžti, pamatyti kaip pasikeitė ar liko taip kaip tu prisimeni. O ir pats žmogus keitiesi - kiekvieną kartą grįžti vis kitoks, įgavęs kažkokių naujų savybių. Nekeisčiau šios patirties į nieką kitą.

Jonė Debora Povilauskaitė

KIF, BA 4 kursas, studijavo University of the West of Scotland (United Kingdom), 2016-2017 m. m. rudens semestras