Dovilės Erasmus+ praktikos refleksija

Esu ketvirto kurso kūrybinių industrijų studentė Dovilė, kuri lietingus Lietuvos orus ryžosi pakeisti į profesinę praktiką Sicilijos sostinėje Palerme. Praktika truko 2 mėnesius: rugpjūtį ir rugsėjį. Pripažinsiu, kad apie Siciliją buvau girdėjusi mažokai ir nenutuokiau, kad manęs laukia neįtikėtino karščio banga, super triukšmingi siciliečiai ir turistų užtvindytos gatvės. Žavėjo tik viena: praktika mados industrijoje - internetiniame mados žurnale ZOE Magazine.

Pirmą dieną atvykus į ofisą Palerme pamačiau, jog be manęs dirbs ir dar keletas lietuvaičių, gruzinė ir keletas italų. Praktikos vadovai ir žurnale dirbančios panelės pasitiko maloniai. Pastebėjau, jog kiekviena jų jau turėjo sritį, už kurią buvo atsakingos. Nustebino tai, kad ofisas, nors ir nedidelis, turėjo savo mažą studiją, kurioje vykdavo žymių prekinių ženklų, tokių, kaip Versace, Prada, Miu miu, Balmain, Lanvin ir t.t. rūbų, batų ar aksesuarų fotosesija vienai internetinei rūbų parduotuvei. Internetinė parduotuvė, mados žurnalas… Tikriausiai galvojate, kad šokinėju nuo minties prie kitos, bet užbėgu įvykiams už akių ir noriu papasakoti, ką veikiau iš tiesų ir kokia gi buvo ta mano praktika. Kaip ir minėjau, Palerme gyvenau rugpjūtį ir rugsėjį. Pastarasis, be to, buvo nepalyginamai intensyvesnis, bet apie tai vėliau. Prieš vykstant žinojau, kad mano praktika susidarys iš skirtingų užduočių, tokių, kaip straipsnių rašymas ir publikavimas žurnalo internetiniame puslapyje, asistavimas stilistei fotosesijų metų studijoje ir už jos ribų, socialinių paskyrų prižiūrėjimas. Straipsniai buvo rašomi apie įvairiausius visame pasaulyje vykstančius madų šou, prezentacijas, naujas kolekcijas, modelius, dizainerius, žodžiu, apie viską, ką jungia žodis mada. Straipsniai buvo publikuojami pasitelkiant Wordpress sistemą, su kuria susipažinau ir išmokau dirbti būtent šioje praktikoje. Rūbų fotosesijos internetinei parduotuvei vykdavo dvi dienas per savaitę, be to, turėjau galimybę dalyvauti ir fotosesijoje žurnalui, kur pasitelkiamas meniškumas ir rūbų pateikimas kitokioje erdvėje. Mūsų atveju, tai buvo apleistas pastatas Palermo centre. Su fotografu, beje, susikalbėdavome nesudėtingomis frazėmis italų kalba. Pačioje pradžioje faktas, kad fotografas nekalba anglų kalba gąsdino, o po to privertė pačiai išmokti paprastus itališkus žodžius ir jų junginius.

Tikriausiai viena labiausiai įstrigusių akimirkų iš visos praktikos buvo rytas, kai vadovai pranešė, jog nori mane išsiųsti į Milano mados savaitę. Žinoma, sutikau, susikroviau lagaminus ir rugsėjį, praktikos pabaigoje, penkioms dienoms išvykau į Milaną. Tai, kad esu Milane ir dalyvauju Milano mados savaitėje suvokiau tikriausiai tik užsidėjusi kortelę su užrašu „PRESS“. Mano užduotis buvo lankyti šou ir prezentacijas (tam, kad nekiltų klausimų iškart paaiškinu, kad prezentacijos madų savaitėje labai populiarus reiškinys, kai modeliai tiesiog stovi sukurtoje meninėje erdvėje arba yra pateikiami dizainerių sukurti batai, aksesuarai ar rūbai estetiškai parengtoje ekspozicijoje), o jų metų valdyti @zoemagazine instagramo paskyrą. Gali pasirodyti lengva užduotis, bet įsivaizduokite, kad šou vyksta apie 15 minučių, kurių metu turi suspėti padaryti video filmavimų, nuotraukų, kuriose matosi ne tik patys modeliai ir jų aprangos, bet ir detalės ar kažkas išskirtinio. Visa ši medžiaga po šou turi būti kruopščiai atrinkta ir publikuojama instagramo feed’e. Be viso to, privaloma spėti padaryti įvairių video, nuotraukų, boomerangų, kartais ir gyvą transliaciją instagramo story. Žodžiu, būtina žvitri akis, budrumas, detalių įžvelgimas, kūrybiškumas, greit į galvą šaunantys nuotraukų pavadinimai, įvairiausi hashtagai, dizainerių, modelių tagai.

Kalbant atvirai, jaučiausi tikra instagramo mergaitė, kai į dieną turėdavau apie 5 šou ir prezentacijas, kurių metu publikuodavau įvairią medžiagą į instagramo story, tada bėgdavau į metro, kad nepavėluočiau į kitą lokaciją. Sėdėdama metro niekada nepaleisdavau telefono iš rankų, nes turėdavau laiko atrinkti nuotraukas, kurios keliaus į instagramo feed’ą. Trumpai tariant, pakrovėjas ir power bank’as buvo mano geriausi draugai, o visiškai nepažįstant Milano ir norint atrasti visiškai naujas ir niekada negirdėtas lokacijas gelbėjo tik Google Maps’ai. Visas lakstymas, nenusakomas nuovargis, lokacijų keitimas, pernelyg didelis emocijų kiekis galiausiai baigdavosi visišku stačiu kritimu į lovą. Tačiau, su šypsena veide. Didžiule šypsena, kai tik atsigulus suvokdavau, kad jaučiuosi kaip Beyonce, kuri tiek daug nuveikė ir pamatė per pastarąsias 24 valandas. Visada sakysiu, kad dalyvavimas Milano madų savaitėje buvo varginanti, bet labai įkvepianti, motyvuojanti ir daugelį mados industrijos kampų atskleidusi ‘once-in-a-lifetime’ patirtis.

Žinoma, didžiulę dalį mano patirtų emocijų sudarė ir pačios Sicilijos atmosfera. Tikriausiai tokia viena visame pasaulyje ir žodžiais sunkiai apibūdinama. Turiu pripažinti, kad mano didžiausia visų laikų isteriška baimė priklausė įvairiausiems vabzdžiams. Po praktikos Sicilijoje, tarakonai šiurpulio nebekėlė, o skruzdės, na, tiesą sakant, tiek prie jų pripratau, kad nebelabai ir pastebėdavau. Pirmus rytus girdimi siciliečių kaimynų konfliktai ir šauksmai penktą ryto erzino, pykdė, vertė atsikelti, su trenksmu užsidaryti langus ir bandyti užmigti, bet uždaryti langai prie daugiau nei +35 laipsnių irgi neatrodė logiškas variantas. Žodžiu, pirmos dienos ėjosi sunkiai. Nesižavėjau siciliečių triukšmingu ir karštu temperamentu, pernelyg įkyriu siciliečių dėmesiu, turistų užtvindytomis gatvėmis, o nuo karčio, kuris, buvo dienų, kai siekė net 43 laipsnius, skaudėjo galva, jautėsi bendras nuovargis. Bet dienos bėgo, prie karšto oro pripratau, kaimynų riksmus užgožė ausų kištukai, į siciliečių šauksmus „Ciao, bella“ išmokau nebekreipti dėmėsio, vasara baiginėjosi, o su ja baigėsi ir turistų antplūdis. Jaučiau, kaip pradedu judėti siciliečių ritmu, o tai reiškia - lėtai ir neskubant. Sicilija žavėjo ir paplūdimiais. Vieni jų buvo pernelyg pergrūsti žmonių, kiti lankomi tik pavienių italų, o štai dar kiti žavėjo gigantiškais akmenimis, kurie atstojo smėlį. Dalykas, kuris iki šiol grįžus verčia smerkti kiekvieną čia ragaujamą patiekalą ir kurio pasiilgstu labiausiai yra siciliečių virtuvė. Ryžių rutuliukai arancino su špinatais, kanoliai, gelato ledai, itališkos kavos pertraukėlės, picos su pistacijomis ir rikota užpildytais kraštais yra tik mažuma patiekalų, kurie įstrigo labiausiai ir, tikiuosi, bus dar paragauti ateityje ne kartą.

Iš visko, ką čia išliejau, galiu pasakyti tik viena - Siciliją kiekvienas turi atrasti savą ir kitokią. O ji gali kelti tikrai labai prieštaringus jausmus, parodydama ryškų skirtumą tarp karšto siciliečių ir mūsų, lietuvių, ramesnio ir šalto, temperamentų. Asmeniškai mane, visa sukaupta patirtis, daugybė skirtingų emocijų, nauja kultūra, sutikti žmonės iš dar kitų šalių įkvėpė pamilti Siciliją ir suvokti jos kitoniškumą. Esu tikra, kad gyventi ten negalėčiau, nes tai ganėtinai varginanti vieta, tačiau pamatyti ir praleisti kelis mėnesius yra tikrai neįkainojama patirtis.  Praktika internetiniame žurnale ZOE Magazine ir darbas Milano mados savaitėje atvėrė duris į mados pasaulį, kuris geriausiai būtent ten ir atsispindi, išmokė dirbti greitai, bet neįsitempus, parodė kitokią darbo kultūrą, supažindino su fotosesijų užkulisiais, patobulino kritinį mąstymą. Neneigsiu, kad kartais norėjosi, jog praktika būtų kiek stipresnė iš komunikacinės pusės, bet tai buvo praktika du viename: tobulėjimas profesiniame lauke ir labai stipri gyvenimiška patirtis, kuri, mano atžvilgiu, yra taip pat labai svarbus aspektas saviugdoje. Ir žinote, kažkaip net nepikta, kad nuo pernelyg didelio nuotraukų kiekio, sukaupto būtent Italijoje, stringa ir telefonas, ir kompiuteris. Kiekviena jų primena man vis skirtingą istoriją. O akimirkos, kurias užfiksavau savo akimis, esu tikra, išliks visam gyvenimui.

Jeigu kam nors dar kyla klausimas, ar dalyvauti Erasmus+ programoje, atsakau iš savo, kaip studentės, pusę metų studijavusios Amsterdame ir praktiką atlikusios Italijoje, pusės - nedvejokite ir vykite. Parsivešite daug daugiau, nei kada nors būsite suplanavę ar numanę.

Dovilė Vaišvilaitė Kif 14/2