Varšuva ir SGH Ekonomikos aukštoji mokykla!

Labas, mano vardas Dominyka, esu antro kurso studentė. Šiemet atlikau Erasmus+ studijas Lenkijoje, Varšuvos aukštojoje ekonomikos mokykloje, todėl noriu pasidalinti su Jumis savo įspūdžiais ir kai kuriais techniniais aspektais. 

Su Erasmus+ galimybėmis buvau susipažinusi jau anksčiau: tarptautiniai mainai mokykloje ir jaunimo organizacijų išvykos į užsienį. Tikrai ne kartą girdėjau ir apie galimybę išvykti studijuoti į kitą šalį – žinojau, kad reikia ją būtinai išnaudoti, tačiau man buvo labai nedrąsu. Buvau vienintelė pirmo kurso studentė, kuri pateikė paraišką studijų mainams, dėl šios priežasties buvo dar sunkiau nugalėti pirmus etapus, susijusius su dokumentų paruošimu, nes neturėjau su kuo aptarti, kaip ten sekasi tame procese. Tačiau VGTU turime labai šaunias ir malonias koordinatores (ir dekanate, ir užsienio reikalų direkcijoje), kurios atsakydavo į visus keliamus klausimus.

Pasiruošimo etapas

Dažnai studentai kalba apie neįveikiamą "popierizmą", bet galiu drąsiai pasakyti, kad nors iš tikrųjų teko pasirašyti, užpildyti, atspausdinti, nusiųsti daug skirtingų dokumentų, tačiau šį procesą įmanoma įveikti! Tuo labiau jis užtikrina studentų saugumą užsienyje, malšina galimybę, kad Jums nuvykus į kitą šalį, atsiras netikėtos staigmenos. Rekomendacija: įdėmiai skaityti visus gaunamus laiškus kaip ir nuo VGTU koordinatorių, taip ir nuo priimančios institucijos, daryti ko prašo ir netempti gumos, kad nebūtų per vėlu –  kam tos problemos?

Apgyvendinimas

Dar balandžio mėnesį, užpildžiusi paraišką dėl gyvenimo bendrabutyje, gavau perspėjimą, kad universitetas suteikia labai mažai vietų, o paklausa yra didelė, todėl pirmenybę turi studentai iš ne ES šalių. Po kelių savaičių sužinojau, kad, deja, laisvų vietų nebeliko (iš karto galiu pasakyti, kad būtent mano pasirinkto universiteto bendrabutis yra gana mažas, kitos aukštosios mokyklos turi daug daugiau vietų, taigi tai nėra visų šalies/miesto universitetų problema). Pradėjusi ieškoti kitų alternatyvų, supratau, kad būtų/kambarių nuoma Varšuvoje yra brangi, t.y. vidutiniškai apie 280 Eur už kambarį + papildomi mokesčiai už komunalines paslaugas (toliau nuo miesto centro šiek tiek pigiau). Privatūs bendrabučiai turi maždaug tokias pačias kainas. Tokie variantai man nelabai patiko, nes mano finansavimas buvo 320 Eur per mėnesį, o aš nenorėjau, kad visa mano stipendija būtų išleista vien apgyvendinimui. Rašiau laiškus į kitus universitetus, klausdama, ar galėčiau pretenduoti į vietą jų bendrabuty – kai kurie universitetai visai neduoda tokios galimybės "ne saviems" studentams, o kiti atsakė, kad po 3 savaičių nuo mokslo metų pradžios galima būtų užsirašyti į laukiančiųjų sąrašą. Man labai pasisekė, nes toks sąrašas buvo ir mano pasirinktame universitete – savaitę prieš man išvykstant į mainus, pasireiškė, kad atsirado laisva vieta, taigi važiavau į Varšuvą, žinodama, kad turėsiu kur gyventi. 

Bendrabutis yra labai švarus, turi ir sporto salę, ir sporto aikštelę, ir parduotuvę, ir mokslų salę, ir kitas naudingas patalpas – buvau labai patenkinta šia vieta, tuo labiau, kad ji yra visai šalia universiteto. Mokėjau 100 Eur per mėnesį (kitų universitetų bendrabučiai yra šiek tiek pigesni). 

Universitetas

Mano pasirinktas universitetas – tai geriausia ekonomikos aukštoji mokykla Lenkijoje, taigi mokymo lygis buvo gana aukštas. Šio universiteto sistema labai skiriasi nuo kitų: kiekvienas studentas pasirenka savo pakraipą, tačiau pirmame kurse visi studentai mokosi bendrų dalykų: mikro-makroekonomikos, geografijos, teisės, informatikos, užsienių kalbų, ir kt.. Vėliau studentai patys sudaro sau mokymosi programą: renkasi, kokius dalykus jie nori studijuoti (turėdami privalomų dalykų sąrašą); patys paskirsto ECTS punktus: per 3 metus turi įskaityti 180 ECTS'ų, tačiau galima, pavyzdžiui, 2-ame semestre turėti 42 kreditus, o 6-ame tik 18 kreditų. Taip pat įdomu yra tai, kad studentai patys pasirenka sau dėstytojus (yra net neoficialios grupės, kur patalpinti dėstytojų aprašymai – kiekvienas studentas gali pasirinkti sau dėstytoją pagal tinkamiausią, labiausiai jam patinkantį mokymo būdą).

Sesija mano pasirinktame universitete atrodo visai kitaip: kadangi studentai neturi grupės ir turi individualius tvarkaraščius, kiekvienas dėstytojas pats nustato egzamino datą, nepriklausomai nuo kitų egzaminų datos (girdėjau, kad kai kurie vietiniai studentai laikė keletą egzaminų per dieną, o aš pati turėjau tvarkaraštyje 2 egzaminus tuo pačiu laiku. Tačiau visada galima kaip nors išsisukti tokioj situacijoje. Puiki galimybė, kurią suteikia daugumą dėstytojų – nulinis sesijos terminas, studentai rašo egzaminą, pavyzdžiui, per paskutines pratybas: jeigu išlaiko, tai jau nebeturi ateiti į egzaminą sesijos metu, jeigu neišlaiko, tai rašo egzaminą per 1 terminą.

Universitete beveik kiekvieną dieną vyksta kokie nors renginiai, atvyksta skirtingų įmonių atstovai, dalina ar maistą, ar kavą, ar duoda galimybę išspausti sulčių, minant dviračio pedalus, ar gauti spalvotų kojinių, atsakius į klausimus apie pasirinktą filmą, ar paragauti tailandietiškų ledų, atsigerti karšto šokolado – ir viskas tai nemokama, kas labai patinka studentams. Be to ESN atstovai organizuoja ekskursijas po Varšuvą, išvykas į kitus Lenkijos miestus, tarpkultūrinius susitikimus – taigi visą laisvą laiką galima praleisti linksmai ir įdomiai. 

Mokytis šiame universitete man labai patiko, nors nebuvo lengva. Taip pat turėjau problemą su kelių dalykų aukštu lygiu: vienas privalomas dalykas,  mokamas VGTU 2-ame kurse, buvo siūlomas tik magistro laipsnio programoje. Turėjau tokių dalykų kurių pagrindas buvo statistika, o mano programoje statistikos nebuvo. Tačiau iš tikrųjų net ir tokios situacijos yra įveikiamos, tereikia tik motyvacijos ir darbštumo – labai gerai išlaikiau šiuos dalykus, gavau maksimalų balą, o taip pat įgijau daug daugiau žinių, nei turėčiau

Semestro laikotarpis

Lenkijoje rudens semestras tęsiasi nuo spalio iki sausio pabaigos o vasario mėnesį prasideda sesija. Bijojau, kad grįžtant į Lietuvą, iškils problemos dėl vėlavimo pavasario semestrui, kuris VGTU prasidėjo vasario 3 d., kai aš vasario 5 d. dar laikiau paskutinį egzaminą Varšuvoje, tačiau perspėjau visus dėstytojus, iš grupiokų sužinojau, ką praleidau – dabar toliau mokausi be jokių problemų.

Finansai

Nors, kaip anksčiau minėjau, apgyvendinimas Varšuvoje yra gana brangus, Erasmus+ stipendijos man užteko ir maistui, ir kelionėms į kitus miestus, ir kitoms išlaidoms.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad prieš siunčiant paraišką Erasmus studijų mainams, man buvo sunku palikti tiek ilgam laikotarpiui visas savo veiklas, kurių turiu tikrai daug, tačiau dabar galiu pasakyti, kad tikrai buvo verta! Taigi net jeigu nedrąsu, jeigu yra dalykų, kurie laiko Jus Vilniuje, pasiryžkite viską palikti, negalvokite apie baimę ir tiesiog atlikite studijų mainus – manau, tikrai nepasigailėsite, nes gausite neįkainojamos patirties! :)